„Ar jūs tikrai esate tokie nagli, ar įsivaizduojate, kad šioje salėje visi debilai susirinkę? Dainius Kreivys buvo įtariamas parlamentinių lėšų švaistymu, grąžino pinigus, Jurga Šiugždinienė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, į kišenėlę kišo pinigėlius, jūs nematėte“, – reaguodamas į opozicijos kritiką Baudžiamojo kodekso pataisų projektui po balsavimo kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Gintarė Skaistė kišo pinigėlius, jūs nematėte. Simonas Kairys sėdi Liberalų sąjūdyje – jūs nematėte. Liberalų sąjūdis viskiuko buteliukais ima kyšius, jūs irgi čia nematote“, – sakė parlamentaras.

Tokie „aušriečių“ lyderio pasisakymai iššaukė ir valdančiųjų, ir opozicijos politikių reakcijas.

„Jeigu prieš tai kalbėjęs ponas primins, kada konservatoriai dengė savo politiką Seimo salėje iki tokio lygio, kad ne tik kad neleistų atimti neliečiamybės, bet dar ir keistų Baudžiamąjį kodeksą (...), tai tada aš jūsų ir atsiprašysiu. Melagis ir suskis“, – sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.

„Remigijaus Žemaitaičio maždaug kas antras žodis yra netiesa. (...) mandagūs, simpatiški žmonės sėdi ir nepatogiai šypsosi, bet leidžia sau būti dengiamais šito bachūro, kuris sau leidžia šaukti: „ar jūs apsimetinėjat debilais?“, – teigė iškart po to kalbėjusi liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kritikos projektui išsakė ir valdančiųjų demokratų narė Agnė Širinskienė.

Pasak jos, pakeitimai neturi nieko bendro su teise, teisingumu, atsakingo valdymo principu, o dėl jo besitęsiančio palaikymo Seime džiaugiasi krūva nuteistų politikų, valstybės tarnautojų, kuriems siekiama sudaryti sąlygas paprašyti skirtos bausmės palengvinimo.

Mandagūs, simpatiški žmonės sėdi ir nepatogiai šypsosi, bet leidžia sau būti dengiamais šito bachūro, kuris sau leidžia šaukti: „ar jūs apsimetinėjat debilais?

„Aš su ironija pasakysiu. Matyt, pritarėme išskirtinio gerumo projektui, jeigu jį gina asmuo, kuris yra liudininkas byloje, asmuo, kuris yra specialusis liudininkas, ar asmuo, kuris jau šitoj kadencijoj ne tik mina teismų sales slenksčius, tačiau ir turėjo tris ar keturis ikiteisminius tyrimus“, – teigė parlamentarė.

Pagal projektą, kuriam pritarta po svarstymo, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Visose „čekiukų“ bylose politikai kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.

Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą, projekto rengėjai taip pat pateikė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.

Pagal projektą didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Kaip rašė BNS, šios kadencijos Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.

Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Vadinamosiose „čekiukų“ bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.