Įsisenėjusios problemos
„Istorinė Seimo sesija: strateginiai sprendimai – visais klausimais, kurių neįveikė buvusi dauguma“, – šią savaitę baigiant pirmą visos trukmės naujosios kadencijos Seimo sesiją gyrėsi socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pagyrė, kad, skirtingai nei praėjusios kadencijos valdantieji, dabartiniai ne kalbėjo apie mokesčių reformą, o ėmė ir ją priėmė, tiesa, spragų joje palikta.
Socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas vardija: „Nepaisydami milžiniško išorinio spaudimo, ypač kai pajudinome didžiausių pajamų ir prabangaus turto klausimus, mes užtikrintai judėjome visai Lietuvai gyvybiškai svarbių sprendimų priėmimo link. Žmonėms sugrąžinta laisvė apsispręsti dėl papildomo pensijos kaupimo, dėl savo sukauptų pinigų. Kelią skinasi mūsų siūlymas, kad ligų palaužti gyventojai nebebūtų verčiami mokėti priemokų, – juk visą gyvenimą mokame sveikatos draudimą. Pradinukai bus maitinami nemokamai, nes jie to verti. Pradeda veikti kelių fondas – nebebūsime duobių respublika.“
Valdantieji tarp svarbiausių taip pat mini įtvirtintą prievolę tarnyboms sistemiškai stebėti kainas, įsteigtą Maisto tarybą, džiaugiasi ėmęsi visuomeninio elektros tiekimo klausimo, kad labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams liktų galimybė nesirinkti nepriklausomo tiekėjo. Įtvirtinama parama jaunoms šeimoms perkant būstą, auginantiems vaikus numatytos papildomos neapmokestinamosios pajamos.
Geros, bet pusinės
Ekonomistas Romas Lazutka pripažįsta: valdantieji pajudino tris sritis, kurias tikrai galime vadinti istorinėmis, – mokesčių, pensijų antrosios pakopos ir sveikatos draudimo sistemos.
„Šie trys klausimai labai įsisenėję ir reikalaujantys sprendimų. Galima valdančiuosius girti, kad bent jau pradėjo juos spręsti, ir galima kritikuoti, kad reformos tik pusinės“, – vertina R. Lazutka.
Pasak jo, jos pusinės ta prasme, kad mokesčius padarė progresyvesnius, tačiau pakopos, nuo kurių didėja tarifas, yra gana aukštai, vadinasi, apims gana nedaug dideles pajamas gaunančių asmenų ir pajamų valstybei daug neduos, o jai jų reikia. Ekonomistas pripažįsta: galima dabartinius valdančiuosius teisinti, kad ir taip buvo sunku priimti pataisas, praėjusią kadenciją konservatoriams to nepavyko. Reikėjo atsižvelgti į interesų grupes, daug verslininkų organizacijų priešinosi, gąsdino, koalicijos partneriai siūlymus vertino irgi nevienareikšmiškai. „Tačiau, kad kryptis reikalinga ir pribrendusi, – taip“, – mano R. Lazutka.
Socialdemokratai turi labai aiškiai žinoti, ar turi alternatyvą – kitą premjero kandidatūrą, kuri būtų sutartinai priimtina ir nesugriautų šios koalicijos.
Dėl pensijų antrosios pakopos, jo vertinimu, reforma taip pat pusinė, nes liko valstybės subsidija, kuri niekaip nepateisinama, nebent ją galima suprasti kaip tam tikrą nuolaidą, kad bent būtų pradėta keisti antrąją pensijų pakopą, o to reikėjo.
Tad, ekonomisto nuomone, valdančiųjų sprendimai tiek dėl mokesčių, tiek dėl antrosios pakopos teigiami, bet pusiniai, ir dar teks eiti ta linkme toliau.
Mokyklų stygius
Trečia išskirtinė sritis, kurioje imtasi permainų, – dėl priemokų sveikatos apsaugos srityje. Čia sprendimų priimti dar nespėta, bet jie svarstomi. „Labai blogai, kad tai išvešėję. Daug žmonių to nesupranta, mano, kad nieko baisaus, jei primoka privačioje ar valstybės sveikatos apsaugos sistemoje kokį 100 eurų. Tačiau tai ardo sistemą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė nusteikusi ryžtingai, pateikia argumentų, kodėl reikia eiti tokiu keliu, nes priešingu atveju mūsų sistema gali nukrypti į amerikietiškąjį sveikatos apsaugos sistemos modelį, o ten ji labai prasta“, – mano R. Lazutka.
Tačiau, kritikuoja jis, valdantieji nepajudino švietimo. Yra pokyčių egzaminuose, kitais klausimais, bet kad Vilniuje stinga mokyklų, nieko nedaroma, net nebuvo kokių nors užmojų situaciją ryžtingai keisti. Taip, mokyklas turi steigti savivaldybės, tai jų funkcija, tačiau, pabrėžia ekonomistas, švietimo sistema yra reikšminga visai valstybei, visai visuomenei, tad negalima teisintis, kad tai ne centrinės valdžios reikalas. Mokytis yra konstitucinė vaikų teisė ir reikia ieškoti būdo, kaip spręsti problemą didmiesčiuose. Skundžiamės, kad Lietuvoje mažas gimstamumas, nėra jaunimo, tačiau ir po 35-erių nepriklausomybės metų nesugebame pastatyti reikiamo skaičiaus mokyklų. Kai jų trūksta, plečiasi privačios, jų daugėja.
„Analogiškai kaip ir sveikatos sistemoje, čia dvigubas finansavimas. Tačiau sveikatos apsaugos srityje, jei ligonis nelabai sunkus, žmonės kažkiek sumoka tik susirgę, o už privačią mokyklą reikia mokėti visus metus, net ne vienus, be to, žymiai didesnę kainą, nei dalis visuomenės gali sau leisti. Tada elitas susikuria alternatyvią sistemą, o likusi dalis visuomenės, kuri lieka vargti, jiems nelabai rūpi“, – sako R. Lazutka.
Beje, dabartiniai valdantieji neatidėliodami atšaukė pirmtakų sprendimus ir ėmėsi gelbėti pustuštes mokyklas regionuose, nuleisdami būtiną minimalią vyresnių klasių mokinių skaičiaus klasėje kartelę. Kaip žinoma, socialdemokratų rinkėjų daugiau regionuose, o ne sostinėje. Palankesnių jiems rinkėjų vaikai – svarbesnis prioritetas nei už juos menkiau balsavusių vilniečių?
Didina įtampą
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Lauro Bielinio vertinimu, pirmoji naujųjų valdančiųjų visos trukmės Seimo sesija buvo labai sujaukta, nes buvo skubama realizuoti mokesčių reformą. Kadangi interesai ir požiūriai labai skirtingi net pačioje valdančiojoje koalicijoje, visa sesija, ypač jos pabaiga, pasižymėjo dideliu chaotiškumu.
Pasak jo, visuomenei kilo daug neaiškumų, ką valdantieji nusprendė ir kaip tai pakeis jų gyvenimą. „Manau, eilinis žmogus taip ir nesuprato mokesčių reformos esmės, ir tai blogai, nes politikai, priimantys įstatymus, turi labai aiškiai ir suprantamai komunikuoti su visuomene, ji turi suprasti, ką jie nusprendžia. Šiuo atveju visuomenė žinojo, ką Seimas priima, tačiau kokie to padariniai – neaišku. Todėl atsiranda visokiausių mitų, auga baimės ir tai tik didina įtampą visuomenėje“, – sako politologas.
Kitą nuomonę ignoravo
Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad buvo neįprastai ignoruojamos ekspertų, organizacijų nuomonės. Liberalė vardija: dėl mokesčių pataisų paketo į Seimą, Vyriausybę kreipėsi per 200 organizacijų, prašydamos permąstyti siūlymus, įvertinti galimus neigiamus pakeitimų padarinius. Dėl SAM planų kreipėsi apie 70 organizacijų, ragindamos nedaryti pakeitimų, kurie tik ilgins eiles ligoninėse, poliklinikose, o ne jas trumpins. „Tačiau į nuomones neatsižvelgiama, matau užsiblokavimą nuo kitos nuomonės, agresyvią gynybinę poziciją opozicijos ir žiniasklaidos atžvilgiu, kai užduodami nepatogūs klausimai“, – piktinasi V. Čmilytė-Nielsen.
Jei žmones vieną kartą apgauni, kad mokesčius didini dėl gynybos lėšų poreikio, o iš tikrųjų skiri kitoms reikmėms, kitą kartą bus sunku rasti konsensusą visuomenėje.
Nemažai ir politikos apžvalgininkų, visuomenės atstovų ironizavo, kad, jei neturi traktoriaus, tavęs valdantieji neišgirs, o štai ūkininkai atvažiavo su jais prie Seimo ir išsikovojo gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Socialdemokratai, atvirkščiai, piktinasi ekspertų neobjektyvumu. „Liūdna matyti, kad ir ekspertai, ir politikai, užuot pateikę objektyvų vertinimą, griebiasi bauginimų, nepagrįstų jokiu faktiniu pagrindu, – deja, tai neprisideda prie tų ekspertų ir politikų patikimumo ir kitais jautriais klausimais. Turėtų egzistuoti aiškesnis skirtumas tarp lobistinės retorikos ir ekspertinės įžvalgos“, – įsitikinusi Seimo vicepirmininkė, Biudžeto ir finansų komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Remdamasi Vyriausybės inicijuota Lietuvos mokesčių konkurencingumo lyginamąja analize, ji tikina, kad po mokesčių reformos Lietuvoje bendra mokestinė našta išliks viena mažiausių regione.
V. Čmilytei-Nielsen nerimą kelia ir tai, kad valdantieji apgavo visuomenę, kodėl kelia mokesčius. Liberalai nuo pat sesijos pradžios siūlė valdantiesiems ir visoms frakcijoms Seime įsipareigoti, kad iš mokesčių padidinimo surinktos lėšos būtų tikslingai skiriamos Gynybos fondui.
„Mums atrodė, kad tai vienintelis būdas išsaugoti žmonių pasitikėjimą ir susitelkimą dėl didesnio gynybos finansavimo. Tačiau, nors valdantieji mokesčių didinimą argumentavo gynybos lėšų poreikiu, vėliau tai atsidūrė trečioje ar penktoje vietoje. Jei žmones vieną kartą apgauni, kad mokesčius didini dėl gynybos lėšų poreikio, o iš tikrųjų skiri kitoms reikmėms, valdančiųjų programos įgyvendinimui, kitą kartą juos bus labai sunku įtikinti, rasti konsensusą visuomenėje, kad to reikia“, – V. Čmilytė-Nielsen sako čia matanti didelę problemą ir ateityje, nes didesnio gynybos finansavimo poreikis išeis iš vienos politinės kadencijos ribų, to reikės ir po ketverių, tikėtina, ir po dešimties metų, nes tokiomis aplinkybėmis gyvename.
Liberalė primena, kad šįsyk pavyko padidinti mokesčius net 86 parlamentarų balsais, ir, pasak jos, jie prisiima politinę atsakomybę. „Tačiau kokie bus mokesčių reformos padariniai ekonomikai, blaivaus vertinimo nemačiau ir nuogąstauju, kad efektas bus blogas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Savivaldybių asociacija jau paskelbė, kad mokesčių reforma tik sumažins savarankiškus vietos valdžios pajamų šaltinius.
Gelbėjant savus
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad galėtų sutikti su socialdemokratų vertinimu, jog sesija buvo istorinė, tačiau ne ta prasme, kurią jie turi omenyje. „Manau, ši Seimo sesija buvo teisėkūros devalvacijos, politinių standartų kritimo sesija. Su tuo būtų sunku ginčytis net ir valdantiesiems, nes ji buvo pažymėta tokiais įvykiais kaip Arūno Dudėno pasislėpimas po teisine neliečiamybe ne tik laužant nusistovėjusius politinio padorumo principus, bet ir jų pačių valdančiosios koalicijos sutartį“, – įsitikinusi liberalė.
Socialdemokratai dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų ir kitus į čekučių skandalą savivaldybėse įsivėlusius politikus, tarp kurių nemažai jų bendrapartiečių. Netgi skubos tvarka paskutinę Seimo sesijos dieną bandyta šturmuoti Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik tuo atveju, jeigu padarytų didelę turtinę žalą, tačiau dėl galimo procedūrinio pažeidimo klausimas išbrauktas iš darbotvarkės. Tokiam planui gelbėjant savus Seimas po svarstymo jau buvo pritaręs.
Paaiškėjo, kad nuo galutinio priėmimo valdančiuosius bent jau kol kas sulaikė aiškus prezidento įspėjimas Seimui, kad tokį įstatymą jis vetuotų, bent jau taip Žinių radijui sakė jo patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Dilema dėl premjero
V. Čmilytės-Nielsen vertinimu, per šią Seimo sesiją numušta ne viena politinių standartų kartelė. Tai ypač išryškėjo paskutinę kadencijos dieną premjerui Gintautui Paluckui Seime atsakant į klausimus dėl paaiškėjusių naujų faktų apie jo verslo santykius. Dar tebesitęsia tyrimai ir dėl lengvatinės paskolos jam iš dalies priklausančiai įmonei „Garnis“ peripetijų. Premjero atsidūrimas skandalų epicentre neprideda pliusų sklandžiam valdančiųjų darbui.
„Visiems akivaizdu, kad premjeras nemano, kad kas nors yra blogai, ir neketina trauktis. Man atrodo, politiškai sveika ir atsakinga jam būtų ateiti į Seimą ir pasitikrinti pasitikėjimą. Tačiau jis nuėjo į aklą gynybą, vengia atsakymų į klausimus, bendravimo su opozicija ir ateina į Seimo tribūną tik tada, kai surenkami parašai. Tačiau ir į ją atėjęs elgiasi įžūliai ir žeminančiai opozicijos atžvilgiu. Mano manymu, kuriamas naujas negeras standartas. Tai blogai demokratijai“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Ji primena, kad dabar gyvename sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir yra daug pavojingų požymių, kad tai tampa nauja norma.
Dėl premjero likimo labai svarbus prezidento vertinimas, tačiau po susitikimo šį antradienį didelio jo pabarimo G. Paluckas nesulaukė. Šalies vadovas žada sprendimą priimti sulaukus vykstančių tyrimų išvadų.
Vis dėlto, R. Lazutkos nuomone, situaciją reikia nagrinėti iš abiejų pusių: jis tikisi, kad nepriklausomos institucijos atskirs, kur yra pagrindas priekaištams, o kur tik noras sustabdyti šios valdžios veiklą. „Nenoriu teisinti premjero, nes nežinau visų detalių. Tačiau ši valdžia, ypač mokesčių pakeitimais, užkabino nedidelės, bet gana įtakingos visuomenės dalies, nuomonės formuotojų, kurie gauna dideles pajamas, interesus, nes jiems mokesčiai pakils. Galima tikėtis, kad bus imtasi priemonių tai sustabdyti ar paveikti valdžią“, – mano ekonomistas.
L. Bielinio vertinimu, G. Paluckas pademonstravo atsainaus požiūrio į save ir į savo situaciją pavyzdį. Eidamas į premjerus jis nesugebėjo preciziškai ir aiškiai deklaruoti visų savo veiklų, į kurias jis vienaip ar kitaip įtrauktas, ir perduoti jų patikimiems asmenims, pavyzdžiui, advokatams, taip nuo jų atsiribodamas, o ne manydamas, kad čia nieko reikšmingo, niekam tai nerūpės.
„Tokio rango politikas turi labai preciziškai pažiūrėti į savo situaciją, praeities veiklas ir labai aiškiai nuo jų atsiriboti, nes bet kokia klaida turi padarinių, kuriuos dabar ir matome. Opozicija tuo naudojasi ir tai natūralu. Manau, jie ieško G. Palucko klaidų nuo kūdikystės ir rudeniop matysime visą seriją priekaištų ar dar vieną jo nuodėmių sąrašą. Jam teks apie tai kalbėti, jei iki to laiko išliks premjeru“, – mano politologas.
Ar išliks? Pasak L. Bielinio, visų pirma socialdemokratai turi labai aiškiai žinoti, ar turi alternatyvą – kitą premjero kandidatūrą, kuri būtų sutartinai priimtina. „Koalicija nepatvari, yra vidinių konfliktų ir jie turi suvokti, ar vidinės įtampos, jei ministras pirmininkas, o kartu ir visas ministrų kabinetas atsistatydintų, nesukels skilimo tarp koalicijos partnerių, ar tokiu atveju liktų galimybė išlikti tai pačiai valdančiajai koalicijai“, – sako L. Bielinis.
Ar turi tokią alternatyvą socialdemokratai, klausimas retorinis. Kaip ir tas, kokią turėtume valdžią, jei Seimo rinkimai vyktų šiandien. Nuo pat šios kadencijos pradžios nuolat į skandalus patenkančios vienos iš valdančiosios koalicijos partnerių – „Nemuno aušros“ – žvaigždė leidžiasi: iki rinkimų apklausose pelnydavusi net ir 15 proc. rėmėjų palaikymo, bendrovės „Spinter tyrimai“ naujausios portalo „Delfi“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, jų dabar teturi 5,5 proc.
Naujausi komentarai