„(Įžvelgiu – ELTA) būtent kultūrininkų politikavimą, nes ne tie laimėjo rinkimus ir ne tos partijos kandidatas yra deleguotas į kultūros ministrus. Tai pagal mūsų visą sąrangą, koalicija yra sudaroma tvirtinant Vyriausybės programą. Ir jeigu rinkimai įvyko demokratiškai ir ta partija gavo mandatų skaičių Seime, jie turi teisę dalyvauti formuojant koaliciją“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Norkienė.

„Šį kartą didžiosios koalicijos partnerių frakcijos pasirinkimas buvo būtent toks ir ta sritis (...) atiteko būtent šitai politinei jėgai, kuri, kaip aš minėjau, vis tik Seime turi devyniolikos žmonių frakciją“, – aiškino politikė.

„Jeigu kažkas sako, kad tai nėra ta partija, kuri turėtų dalyvauti koalicijos formavime ar Vyriausybės programos vykdyme, tai mes tada turėtume kalbėti apie faktus, kodėl to negalėtų būti. Ir tada įžvelgi, kad laimėjo ne tie ir tada reikia pasakyti jiems, kad jie neturėtų tame dalyvauti“, – tęsė ji.

Be to, pastebėjo parlamentarė, ne visi kultūros sektoriaus atstovai prieštarauja tam, jog koalicija perleido Kultūros ministeriją „aušriečiams“.

„Aš girdžiu tą tokį matymą, bet aš girdžiu regionuose ir kitą nuomonę – tų pačių žmonių, kurie dirba kultūros srityje. Ir jie nemato tų tokių, kaip sakyti, didelių moralinių dalykų. Galbūt jie yra balsavę už šitą partiją ir ji jiems yra priimtina“, – svarstė ji.

Jaučiamas nusistatymas, tikino A. Norkienė, politikei priminė situaciją po 2016 m. Seimo rinkimų, kai buvo neigiamai žvelgiama į pergalę pasiekusius „valstiečius“.

Ignotas Adomavičius / R. Riabovo / BNS nuotr.

Išankstinis nusistatymas prieš ministrą – keistokas

Nors politikė pripažino, kad kultūros sektoriuje susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, A. Norkienės teigimu, jaučiamas išankstinis nusistatymas prieš naująjį ministrą Ignotą Adomavičių yra keistas.

„Pirmos dienos kaip pradėjo dirbti ir natūralu, kad ir kultūros visuomenė gi nepažįsta dar šito žmogaus. Tai tas toks išankstinis nusistatymas tik todėl, kad tu esi tos partijos deleguotas ministras, man truputį keistokas“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

„Kai mes kažkokius darbus pamatysime, mes tada galbūt tikrai galėsime įvertinti, kad šita partija tai tikrai negalėjo skirti ministro ir būti valdančiojoje daugumoje. Bet kol kas koalicija yra tokia ir tos sritys yra tokios, kokios yra suderėtos. Ir manau, kad laikas parodys. Tiesiog suteikime galimybę ir pačiam ministrui parodyti, kokie yra jo prioritetai, kokie siekiai ir tas dialogas lai vyksta be tokio išankstinio nusistatyto“, – apibendrino A. Norkienė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ Ignotą Adomavičių naujuoju kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – keliami klausimai dėl politiko kompetentingumo, taip pat kritikuotas ministro pasisakymas po susitikimo su prezidentu.

Praėjusį ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad Kultūros ministerija neliktų „Nemuno aušros“ rankose, o institucijai vadovautų kompetentingas, jų interesams tinkamai atstovaujantis profesionalas.

Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 63 tūkst. žmonių. Sekmadienį, spalio 5 d., menininkai rengia įspėjamąjį streiką.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujasis kultūros ministras per kelis artimiausius mėnesius turės įrodyti, jog gali veiksmingai dirbti, ir siūlė I. Adomavičiui taikyti bandomąjį laikotarpį. Tuo metu kultūros bendruomenės atstovai šio siūlymo teigė nepalaikantys. 

„Nesinorėtų tikėti, kad Konstitucinis Teismas politikuoja“

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra politizuota institucija, kurią reikia panaikinti, A. Norkienė pabrėžia su tokiais koalicijos partnerio pamąstymais nesutinkanti. Tačiau „valstietė“ pripažįsta, kad kai kurie KT teisėjų priimami sprendimai jai kelia abejonių.

„Labai nesinorėtų tikėti, kad tai galėtų būti. Vis tik tai yra profesionalai, mūsų teisininkų elitas, kurie dirba KT. Kartais tie sprendiniai kelia abejonių, bet mes apie tai irgi kalbamės. Galbūt atviresnis balsavimas pačių KT teisėjų atskleistų diskusijų eigą, kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas“, – „Žinių radijui“ teigė A. Norkienė.

Seimo pirmininkui Juozui Olekui į KT teisėjus teikiant socialdemokratų frakcijai Seime priklausantį parlamentarą Julių Sabatauską, A. Norkienė pabrėžia, jog tokį precedentą, kai į šias pareigas yra teikiami politikai, praeitoje kadencijoje sukūrė konservatoriai.

„Tas precedentas buvo padarytas praėjusią kadenciją konservatoriams siūlant Stasį Šedbarą. Mes jau tada labai daug diskutavome. Matome, kad ta lazda atsisuka kitu galu ir dabar socialdemokratai teikia J. Sabatauską. Tai jeigu Seimas jau vieną kartą patvirtino vieną politiką, manau, tą pavyks padaryti ir šį kartą. Ta lazda visada turi du galus“, – kalbėjo ji.

„Valstietė“ taip pat pažymi, kad diskusijos apie KT teisėjų priimamus sprendimus yra normalus procesas.

„Jeigu rastume po diskusijų kažkokius sprendinius, galbūt (dabar – ELTA) yra laikas tą daryti. Aš visada esu už diskusiją“, – pažymėjo A. Norkienė.

„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis antradienį pareiškė, kad KT yra politizuotas, todėl jį reikėtų uždaryti. Parlamentaro teigimu, KT funkcijas galėtų atlikti Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT) įsteigtas skyrius.

ELTA primena, kad antradienį Seime pristatytos Vilniaus universiteto profesoriaus Haroldo Šinkūno, LAT teisėjo Artūro Driuko ir opozicijos kritikuojamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko, socialdemokrato J. Sabatausko kandidatūros į KT teisėjus.

J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikia Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikia šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.