Antradienį Seime pateiktas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta, kad kompensacijas nepasiturintiems asmenims būtu galima skirti viso šildymo sezono metu.

Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 85, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 18 d.

Anot įstatymo projektą parengusių socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ir Seimo narės Paulė Kuzmickienė, šiuo siūlymu siekiama visam laikui įteisinti tvarką, leisiančią gyventojams pateikti vieną prašymą būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis gauti visą šildymo sezoną.

Pasak ministrės tokia tvarka laikinai galiojo du šildymo sezonus – nuo 2022 m. rugsėjo iki 2024 m. balandžio laikotarpiu ir tuo metu pasiteisino.

„Daugumos savivaldybių nuomone, du šildymo sezonus galiojęs teisinis reguliavimas leido sumažinti administracinę naštą tiek nepasiturintiems gyventojams, tiek savivaldybių administracijoms valdant besikreipiančiųjų srautus ir sklandžiai užtikrinant kompensacijų gavimą pažeidžiamiems gyventojams, nuo šildymo sezono pradžios iki jo pabaigos. Tvarkai pasiteisinus, reikėtų, kad ji veiktų nuolat“, – sakė M. Navickienė.  

Šiuo metu kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams. Ilgesniam laikotarpiui kompensacijos yra paprastai skiriamos pensijas gaunantiems ir nedirbantiems asmenims, o dirbantys asmenys gauti kompensaciją už ilgiau nei 3 mėnesius turi kreiptis pakartotinai.

Tikimasi, kad tokie pakeitimai sumažintu administracinę naštą tiek nepasiturintiems gyventojams, tiek savivaldybių administracijoms, kurioms nereikėtų apdoroti pakartotinių kreipimųsi.

2024 m. pirmojo ketvirčio metu per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo vidutiniškai 205,7 tūkst. asmenų, apie 7,1 proc.

Tuo metu bendros kompensacijos gavėjų skaičius per 2024 m. pirmą ketvirtį buvo 272,9 tūkst. asmenų arba 9,5 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Šią paramą gavo apie 189,5 tūkst. šeimų, 12,2 proc. visų šalies namų ūkių.

2023 m. pirmąjį ketvirtį kompensacijas gavo apie 250 tūkst. šeimų, apie 17 proc. visų šalies namų ūkių.