Vilnietis Juozas jau 35-erius metus kiekvieną pavasarį atvyksta į savo sodą. Šiltnamiuose sodina daržoves.
Sode stovi ir sodo namelis, kuriame Juozas negyvena, tik laiko sodo įrankius.
Sodų kvartale tikrų sodininkų, kurie čia tik dėl šiltnamių ar daržų, jau mažuma. Daugelis čia gyvena nuosavuose namuose.
Nors vietiniai sako, kad gyvenimas soduose puikus, buvęs aplinkos ministras, Seimo narys S. Gentvilas konstatuoja kitą tiesą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jie yra tiesiog įstrigę. Dauguma Lietuvos gyventojų, kurie gyvena soduose, yra įstrigę, dėl to, kad negauna savivaldybių investicijų į savo teritorijas, patys turi rūpintis turtu“, – teigė Seimo narys.
LNK stop kadras
S. Gentvilas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti, ar reguliavimas sodų bendrijose dera su Konstitucija. Jo manymu, jos turėtų būti panaikintos, o sodų teritorijos prijungtos prie miestų.
„Sodininkų bendrijų gyventojus norime išgelbėti, kad jos būtų integruotos ir taptų miesto teritorijomis“, – aiškino S. Gentvilas.
Anot politiko, sodų bendrijos – sovietinis palikimas.
„Televizijos bokštas – sovietinis palikimas ir mes sovietiniai. Nereikia keisti, viskas labai tvarkingai, gerai gyvename“, – tikino Skersinės sodų gyventojas Henrikas Badokas.
LNK stop kadras
Architektų rūmų pirmininkas aiškina, kad sodus prijungus prie miestų būtų lengviau plėsti infrastruktūrą – atsirastų šaligatviai, apšvietimas, platesnės gatvės.
„Daryti teritorijų planavimo sprendinius: detalaus suplanavimo projektą, kitus dalykus, kurie numatytų infrastruktūros kūrimą, kelių įrengimą tose teritorijose. Dabar negalima, nes paskirtis yra žemės ūkio“, – kalbėjo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.
Sodininkų pirmininkas netiki, kad norima tik padėti gyventojams. Išanalizavęs siūlomą įstatymo keitimo projektą, pastebėjo esą užslėptų kėslų.
„Padvigubinti sodininkų bendrijose statymo tankį – iš vieno vienabučio gyvenamojo namo pastatyti du dvibučius keturių arų sklype“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas
„Įstatymas, kaip sakoma, yra stulpas, bet jį galima apeidinėti. Tikrai reikia pasižiūrėti, nes galimas toks pavojus“, – šnekėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Andrius Klišonis.
Padvigubinti sodininkų bendrijose statymo tankį – iš vieno vienabučio gyvenamojo namo pastatyti du dvibučius keturių arų sklype.
S. Gentvilas tikina, kad panaikinus sodų bendrijas, pokyčiai bus tik teigiami.
„Kalbame apie XXI amžiaus Lietuvą su nuotekų tvarkymu, su asfaltuotais keliais miesto teritorijose, su apšvietimu, su šaligatviais, su tvarka, kuriai tu gali daryti įtaką ir apskųsti per savivaldą“, – pabrėžė Seimo narys.
Į savivaldybes sodų gyventojai dažniausiai kreipiasi prašydami išasfaltuoti jų gatves, tačiau prarasti autonomijos nenori, sako savivaldybių asociacijos prezidentas. Bet pastebi, kad dalyje sodų yra tvarkytinų problemų: per siauros gatvės, konteinerių aikštelių trūkumas, gyvatvorės sodinamos ne namo teritorijoje – per arti gatvių.
Registrų centro duomenimis, savo gyvenamąją vietą sodų teritorijose yra registravę apie 39 tūkst. asmenų.
(be temos)