„Man atrodo, kad čia yra nuošnekos kažkaip pateisinti savo sprendimus. Aš labai apgailestauju, bet socialdemokratų frakcija yra tiesiog tapusi Žemaitaičio pašluoste“, – Eltai ketvirtadienį komentavo I. Šimonytė.

„Teisėje yra labai paprastas principas – įstatymai nėra priimami dėl vieno žmogaus. Šitas įstatymas, tiesiai pasakysiu, yra priimamas dėl Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės“, – pridūrė ji.

Teisėje yra labai paprastas principas – įstatymai nėra priimami dėl vieno žmogaus.

Tokį siūlymą palaikantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra teigęs, jog tai susiję su Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito išvadomis. Savo ruožtu I. Šimonytė tvirtina, jog su auditu tai visiškai nesusiję, nes pristatytose išvadose nedeklaruota, kad viešasis interesas yra pažeistas.

„Joks viešas interesas nebuvo pažeistas ir tą, manau, dabartiniai valdantieji labai aiškiai mato. Tą matydami ir suprasdami, kad neturi galimybės atleisti dabartinės generalinės direktorės pagal galiojantį įstatymą, kadangi nėra viešo intereso pažeisto (...), akivaizdu, kad ieško tiesiog būdų, kaip tą sprendimą priimti paprasčiau, užsitikrinus kažkokios tarybos narių dalies paramą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot jos, dabar egzistuojantis įstatymo reguliavimas, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl viešojo intereso gali būti atleidžiamas 2/3 visų LRT tarybos narių balsavimu, yra logiškas. Konservatorės teigimu, būtent dabartinė tvarka numato, jog nebūtų politinio kišimosi į LRT veiklą.

„Toks reguliavimas įstatyme, koks yra dabar, yra labai logiškas (...), kad nebūtų, jog sutapo politinis ciklas, kažkokia politinė konjunktūra suskyrė sau parankius Tarybos narius, tada ta politinė konjunktūra ėmė ir atleido vadovą dėl to, kad jis politiškai, tarkime, atrodo nepalankus. Tam ir yra tas 2/3 reikalavimas“, – akcentavo I. Šimonytė.

S. Skvernelis: nepalaikysime

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog socialdemokratų palaikymas tokiai R. Žemaitaičio iniciatyvai yra susijęs su artėjančiu kitų metų biudžetu.

„Natūralu, kad po koalicinės tarybos posėdžio Žemaitaičio sąlyga, kad šitie įstatymai atsirastų, ir atsirado (Seimo darbotvarkėje – ELTA). Čia yra susieta, matyt, su artėjančiu biudžeto priėmimu. Mes nepalaikysime“, – komentavo S. Skvernelis.

Kaip skelbta, grupė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, taip siekdama užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir, jos teigimu, didesnį skaidrumą.

Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.

Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.

Tiesa, dėl šio siūlymo šalies žurnalistai jau kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies visuomeninį transliuotoją.

Savo ruožtu LRT taryba, reaguodama į Seime svarstomą visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo procedūros keitimą, sako palaikanti sprendimą, kad vadovas iš pareigų būtų atleidžiamas, pritarus dviem trečdaliams narių.

Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).