A. ŠIRINSKIENĖ – APIE KANAPIŲ DEKRIMINALIZAVIMĄ: PRIĖMIMAS BUS SUNKUS IR, TIKIUOSI, NEĮMANOMAS

Mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo projektas keliauja į ekspertų rankas. Dėl išsamaus ekspertinio vertinimo ketinama kreiptis į Vilniaus universitetą, Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo universitetus, taip pat Socialinių mokslų centro Teisės institutą. Apie tai pokalbis su Seimo nare Agne Širinskiene.

– Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepavyko susitarti dėl klausimų ekspertams. Kokios to priežastys?

– Komitetui nepavyko sutarti, ar reikia ekspertinio vertinimo. Kol Etikos ir procedūrų komisija nekonstatavo, kad komitetas pažeidžia statutą, tol ekspertinis vertinimas buvo neužsakomas. Dabar jau užsakymo stadija ir formulavome labai aiškius klausimus ekspertams. Iš pradžių buvo norima juos daryti uždarus, negaunant daugiau žinių iš ekspertų, o tik atsakymą „taip“ arba „ne“. Dabar klausimai tapo platesni, atsirado ir medicininio poveikio vertinimas. Šiuo atveju, matyt, turės teisę pasisakyti ne tik teisininkai, bet ir medikai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas komiteto nariams neaiškiausia kalbant apie dekriminalizavimą?

– Pagrindinis klausimas – socialiniai padariniai mūsų visuomenei ir ar mūsų sveikatos priežiūros paslaugos priklausomiems žmonėms yra pakankamos. Jei, ekspertų manymu, nepakankamos, uždavėme trečią klausimą – ar narkotikų dekriminalizavimas, esant nepakankamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, paskatins didesnį narkotikų vartojimą. Šie trys klausimai iškeliavo į ekspertų rankas. Mane tikrai nustebino Laisvės partijos balsavimas prieš tai, kad įvertintų ir medikai. Jei patys kalba apie platesnes gydymo galimybes, labai nenuoseklu buvo sakyti, kad medikų įvertinimo nereikia.

– Ar gydymo prieinamumas jums asmeniškai daugiausia klausimų keliantis aspektas? Ar turite daugiau abejonių dėl šio projekto?

– Klausimų labai daug. Visų pirma – teisiniai klausimai. Dekriminalizavus kanapes ir dalį veikų perkėlus į Administracinių nusižengimų kodeksą, iškart silpninama kriminalinė žvalgyba. T. y. mūsų kriminalinės žvalgybos institucijos negalės vykdyti savo veiklos ir bandyti išsiaiškinti, kas vyksta nusikalstamame pasaulyje, nes dėl mažų kiekių narkotinių medžiagų kriminalinė žvalgyba bus neįmanoma. Praktika praeityje rodo, kad narkotikų pardavėjai labai lengvai prisitaiko prie reguliavimo ir pradeda nešiotis mažus narkotinių medžiagų kiekius pardavimui, sako, kad nešiojasi asmeniniam vartojimui. Tai nuogąstavimas, kad narkotikų prekyba bus palengvinta. Kitas dalykas, į ką atkreipia dėmesį ir Generalinė prokuratūra, gydymo galimybės labai menkos, didžiulės eilės reabilitacijos bendruomenėse. Kai narkotikų prieinamumas lengvesnis, kyla daug grėsmių, kad didės narkotikų vartojimas. Juolab kad Estija, kuri žengia dekriminalizavimo keliu, pirmuose etapuose matė protrūkių.

Kai narkotikų prieinamumas lengvesnis, kyla daug grėsmių, kad didės narkotikų vartojimas.

– Kodėl tik dabar kreiptasi į ekspertus?

– Visą laiką būna lūkestis, kad komitetas, klausimų metu išklausęs ekspertus, institucijas, priims sprendimą kitokį. Norėjosi sulaukti komiteto galutinio varianto. Tačiau, kaip matėme Generalinės prokuratūros pastabas, komitetas visiškai neatsižvelgė. Norisi išgirsti trečią nuomonę.

– Kada šis klausimas grįš į posėdžių salę ir ar lengva bus šį įstatymą priimti?

– Primenu, kad dalis įstatymų projektų yra įstrigusi ir atmesta Seimo svarstymo metu. Projektai turės pakartoti pirmąsias stadijas – turės būti registruotas Baudžiamojo kodekso pakeitimas, pateiktas, vėl svarstomas komitetuose. Procedūra užsivėlusi, nes posėdžių salėje balsų beveik nėra, tik vieno balso persvara. Tai rodo, kad priėmimas bus sunkus ir, tikiuosi, galbūt neįmanomas.