Apie tai, jog būtų galima svarstyti Rinkimų kodekso pataisą, numatančią, kad ir Lietuvai nedraugiškos šalies pilietybę turintys asmenys negalėtų dalyvauti politinėje veikloje, VRK pirmininkė Lina Petronienė užsiminė ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. Tuomet komisija svarstė klausimą dėl buvusio „aušriečio“, Rusijos oligarchų patikėtinio Alvydo Brusoko skirtos finansinės paramos „Nemuno aušrai“.

Žiniasklaidos platformos „Redakcijos“ atliktame žurnalistiniame tyrime skelbta, jog pernai vykusių Seimo rinkimų metu Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis A. Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį „Nemuno aušros“ nario mokestį, o dar 2,7 tūkst. skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Tiesa, pats A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

„Mes manome, kad įstatymų leidėjas, t. y. Seimas, turėtų svarstyti (...), kiek šitų valstybių piliečiai gali dalyvauti mūsų politikoje – būti politinių organizacijų nariais, mokėti politinių organizacijų narių mokestį ir ar jie gali aukoti politinei kampanijai. Būdami Lietuvos piliečiai jie tokią teisę turi“, – Eltai komentavo L. Petronienė.

„Klausimas, ar nedraugiškų valstybių pilietybės neturėtų būti ribojamos, net jei asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę“, – pridūrė ji.

Pagal dabartinį teisinį reglamentą, politinių organizacijų veikloje ir jų kampanijose gali dalyvauti Lietuvos piliečiai ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai.

J. Sabatauskas: tai būtų išankstinė diskriminacija

Rinkimų kodekso tobulinimo darbo grupei vadovaujantis Seimo TTK pirmininkas J. Sabatauskas VRK pirmininkės siūlymus vertina skeptiškai, tvirtindamas, kad tai būtų išankstinė diskriminacija pilietybės pagrindu.

„Viskas priklauso nuo asmens veiksmų. Mes negalime iš anksto surūšiuoti į gerus ar blogus piliečius tik pagal jų turimą pilietybę. (...) Tai būtų išankstinė diskriminacija. Čia būtų reali sankcija žmogaus atžvilgiu“, – Eltai šią savaitę VRK siūlymus įvertino J. Sabatauskas.

Pasak jo, ir priešiškos valstybės pilietybę turintis asmuo nebūtinai yra nusiteikęs prieš Lietuvą, o šio asmens veiksmus turėtų vertinti teisėsaugos ir žvalgybos institucijos.

„Gal dirba savanoriu, renka, veža paramą Ukrainai? O gali būti ir priešingai – gali būti draugiškų valstybių, NATO valstybių pilietis, turintis dvigubą pilietybę, bet elgtis nedraugiškai. Mes negalime asmenų iš anksto skirstyti pagal valstybių pilietybes – draugiškas jis ar nedraugiškas“, – sakė socialdemokratas.

„Gavus atitinkamą informaciją, teisėsaugos institucijoms priėmus atitinkamus sprendimus, tame tarpe ir teismams, mes galime pasakyti, kad šitas žmogus iš tikrųjų nėra draugiškas Lietuvai“, – tvirtino TTK pirmininkas, negailėdamas kritikos VRK siūlymui.

G. Balčytytė VRK siūlymą palaikytų

Savo ruožtu Seimo TTK priklausanti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Giedrė Balčytytė komisijos iniciatyvą sutiko teigiamai.

„Aš manau, kad tikrai svarbus siūlymas. Aš pozityviai žiūrėčiau į tokį siūlymą. Pritarčiau“, – Eltai sakė ji.

„Apskritai, tai, kad nedraugiškų valstybių piliečiai dalyvauja politinėje veikloje ir galbūt ją finansuoja – tikrai tikėtina, kad trūksta reguliavimo. (...) Manau, kad reikėtų įvertinti ir tą pasiūlymą, bet ir pažiūrėti plačiau dėl galimybės finansuoti kampanijas nedraugiškų valstybių lėšomis ar per asmenis, kurie šiuo atveju turi dvigubas pilietybes“, – tęsė parlamentarė.

G. Balčytytė teigė mananti, kad VRK teikdama tokį siūlymą įvertino, ar apribojimas dalyvauti politinės organizacijos veikloje yra diskriminacinis, ar ne.

„Jeigu VRK jau teikia tokį siūlymą, tai, manyčiau, turbūt įvertino, ar tokie siūlymai turėtų diskriminacinį pobūdį“, – sakė ji.

„Mano manymu, tai turėtų būti vienas iš sprendimo būdų“, – pabrėžė konservatorė.

ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame priešiškų valstybių ir teritorijų sąraše yra įtrauktos Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.