„Atostogos jau seniai suplanuotos. Aš turiu ir buities tam tikrų darbų, ir bites, ir medų reikia išsukti. Tai paprasti poreikiai. Tačiau dvi savaitės yra pakankamas laiko tarpas ir pagalvoti, ir surinkti reikiamą informaciją, ir ją pateikti tiek partijos nariams, tiek visuomenei. Todėl manau, kad tai yra logiška“, – žurnalistams nurodė G. Paluckas.

„Nei galvoti, nei atsakyti į klausimus atostogos netrukdo, jei yra noro. Kartais, atvirkščiai, net padeda“, – Eltai sakė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, komentuodamas premjero atostogas.

Vis tik, ankstesnių kadencijų metu socialdemokratai ir šalies vadovas gerokai kritiškiau pasisakė apie Vyriausybės narius, krizių ir skandalų akivaizdoje nusprendusius paatostogauti. ELTA pateikia šių pasisakymų apžvalgą.

Koronaviruso pandemijos metu G. Nausėda ragino ministrus greičiau grįžti iš atostogų

Einant paskutiniams dabartinio Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio vedamos Vyriausybės kadencijos metams, 2020 m. vasario pabaigoje Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 ligos atvejis. Tuomet Vyriausybės vadovas viešojoje erdvėje sulaukė kritikos, jog vietoje to, kad ruoštųsi koronaviruso pandemijai, jis atostogauja.

Prezidentas G. Nausėda tuomet laikėsi gana nuosaikios pozicijos ir nesiėmė vertinti, ar tokiu metu S. Skvernelio atostogos buvo vietoje ir laiku.

„Aš tikrai dabar nepradėsiu vertinti, ar yra gerai atostogauti būtent šiuo metu, ar nėra gerai atostogauti šiuo metu. (...) Atsitiko, kaip atsitiko, suprantu, kad laikas su šeima tikrai yra labai vertingas ir prasmingas, bet šiuo atveju tikrai labai laukiame premjero greičiau grįžtant namo“, – 2020 m. vasario pabaigoje lankydamasis Kazlų Rūdoje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tų pačių metų liepą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurelijus Veryga išėjo penkių savaičių atostogų. Iš pradžių tokį „valstiečio“ sprendimą Prezidentūra sutiko gana neutraliai, tačiau koronaviruso padėčiai prastėjant – retorika keitėsi.

„Vyriausybės kadrų klausimai, ministerijų klausimai yra pačios Vyriausybės dispozicija. Už tuos sprendimus pati Vyriausybė ir atsako“, – 2020 m. liepą žurnalistams sakė G. Nausėda, klausiamas apie A. Verygos atostogas.

Liepos pabaigoje SAM vadovas pranešė po pokalbio telefonu su G. Nausėda nusprendęs atostogas sutrumpinti iki keturių savaičių, taip pat atostogų metų žadėjo kiekvieną penktadienį grįžti į darbą.

Tačiau netrukus Prezidentūros raginimai tapo aštresni – greitųjų koronaviruso testų pirkimo byloje teisėsaugos institucijoms pareiškus įtarimus tuometei viceministrei Linai Jaruševičienei, G. Nausėda pažymėjo – „ministrui reikėtų skubėti greičiau papoilsiauti ir sugrįžti į darbą“.

Sutrikus e.sveikata veiklai – raginimai nedelsiant į darbus grįžti R. Sinkevičiui

Situaciją komplikavo ir liepos mėnesį sutrikusi Registrų centro veikla – po praūžusios audros užliejus serverines, dvi savaites neveikė e.sveikata sistema. Tuomet atostogaujantį ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių prezidentas ragino grįžti iš atostogų ir spręsti kilusią krizę.

„Poną Sinkevičių paraginau nedelsiant grįžti į darbą, nes atostogos tokiomis sąlygomis ir tokiomis aplinkybėmis yra netoleruotinos“, – tuomet žurnalistams Šiauliuose sakė G. Nausėda.

Kritiškai apie krizės akivaizdoje atostogaujančius ministrus kalbėjo ir tuometis šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta – LRT radijui jis teigė, kad aukštas pareigas einantys asmenys savo poilsį turėtų derinti, atsižvelgiant į padėtį kuruojamose srityse.

„Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į atostogas. Tačiau reikia turėti galvoje, kad būtent ministrai, aukštas pareigas einantys asmenys turėtų derinti savo atostogas prie susidariusios situacijos“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta, sveikindamas A. Verygos ir R. Sinkevičiaus sprendimus anksčiau grįžti iš atostogų.

Socialdemokratams užkliuvo krizės metu atostogų išėjęs G. Landsbergis: tai – nedovanotina

2020 m. gruodį darbą pradėjusiame konservatorės Ingridos Šimonytės Ministrų kabinete daugiausiai kritikos dėl atostogų teko buvusiam užsienio reikalų ministrui, tuometiniam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.

2022-ųjų vasarą kilus krizei dėl Kaliningrado tranzito draudimų bei tęsiantis geopolitinėms įtampoms dėl Rusijos karo Ukrainoje, šalies diplomatijos vadovas išėjo atostogų. Tuomet dabartinis premjeras G. Paluckas pabrėžė – esamoms aplinkybėms G. Landsbergio sprendimas poilsiauti yra neadekvatus.

Tai yra baisiai atsainus požiūris. 

„Tai yra baisiai atsainus požiūris. Matyt, jam nerūpi tie reikalai, kurie Lietuvą laiko nepaprastojoje padėtyje ir tie reikalai, kuriais rūpinasi Europos Sąjungos lyderiai – juk jie suka galvą, kaip čia su Rusija ir jos tranzitu daryti. Bet mūsų užsienio reikalų ministras suks galvą kur gardesnį kebabą nusipirkti“, – Eltai sakė socialdemokratas, pridurdamas, kad tokioje padėtyje užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrams atostogauti išvis nereikėtų.

Kritikos G. Landsbergiui negailėjo ir buvusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė – ministro atostogos, jos manymu, buvo nedovanotinos.

„Dėl to, kad ministras Landsbergis tokiu laikotarpiu, tiek priviręs košės išėjo atostogų – tikrai nedovanotina. Kažkoks nesusipratimas, tikrai taip negali būti“, – „Žinių radijui“ sakė ji.

F. Jansonas apie G. Landsbergį: sunku būtų įvardinti kitą politiką, kuris būtų taip tobulai įvaldęs atostogų grafikų planavimą

G. Landsbergis atostogų išėjo ir kitos konservatorių krizės akivaizdoje – 2023 m. vasarį, kai Seimą purtė pedofilijos skandalas. Tuomet buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius atsisakė mandato, netrukus jam buvo pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.

Neapmokamų atostogų G. Landsbergis išėjo ir 2024 m. vasarą – kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie jo šeimos įsigytą vilą Graikijoje, o Seimo opozicija kėlė klausimus dėl šio nekilnojamojo turto pirkimo aplinkybių.

Tokia G. Landsbergio atostogų tendencija užkliuvo ir Prezidentūrai. Jau 2024-ųjų rugpjūtį, konservatorių Vyriausybei bebaigiant darbus ir derinant kandidatūrą į Europos Komisiją (EK), šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas kalbėjo, kad ministro „pomėgis atostogoms“ daro įtaką prezidento sprendimams jo atžvilgiu.

„Gal aš tas atostogas ne taip suprantu, bet, mano galva, šiuo metu, jei tu išties esi Ministrų kabinete ir išnaudoji visas atostogas... Reikia turėti sugebėjimą ir reikia laiko rasti, kad galėtum taip daryti. Juk pasaulyje vyksta dalykai, rinkiminiai metai. Jeigu žmogui jau rugpjūčio mėnesį baigiasi atostogų sankaupos ir reikia staiga imti neapmokamas atostogas – tai atrodo keistai. O dar jos sutampa su tuo, kai iškeliami klausimai. Labai sunku būtų įvardinti kitą politiką, kuris būtų taip tobulai įvaldęs atostogų grafikų planavimą“, – tuomet interviu Eltai sakė F. Jansonas.

ELTA primena, kad skandalų įkarštyje premjeras G. Paluckas jau du kartus buvo išėjęs trumpų, vienos dienos atostogų. Pirmą kartą – birželio pradžioje, po pirmojo žurnalistinio tyrimo apie jam iš dalies priklausančiai įmonei „Garnis“ suteiktą lengvatinę nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Dienos atostogų premjeras pasiėmė ir po antrojo žurnalistinio tyrimo liepos pradžioje. Tuomet „Siena“ ir „Laisvės TV“ kėlė klausimus dėl socialdemokrato vystytos įmonės „Sagerta“ bei jos gautų paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

Sulaukęs oponentų kritikos dėl vienos dienos atostogų, G. Paluckas Eltai tikino, kad situacija yra per daug sureikšminama.

„Suprantu, vasarą gal trūksta kažkokių įdomesnių, kietesnių žinių, bet mano vienos dienos atostogos, manau, kad buvo šiek tiek per daug sureikšmintos“, – liepos pradžioje teigė G. Paluckas.