Jis taip pat sureagavo į premjero Gintauto Palucko siūlymus numatyti, kad parlamentarai, sostinėje turintys būstą ar nekilnojamojo turto, negalėtų pretenduoti į vietą Seimo viešbutyje. S. Skvernelis pažymi – toks reguliavimas jau yra įtvirtintas ir galioja.

„Tvarkos yra patvirtintos – tas, kas turi nuosavybę Vilniuje arba Vilniaus rajone, 25 kilometrai nuo Vilniaus, jis negali gyventi bendrabutyje, nebent yra laisvų vietų. Tada jis gauna Seimo viešbutį, bet susimoka už komunalines paslaugas“, – Eltai teigė S. Skvernelis, reaguodamas į premjero svarstymus.

„Matyt, yda yra ne pačioje tvarkoje, o yda yra tai, kad tą tvarką bandoma apeiti. Kolega Gintautas Paluckas ką minėjo – tai jeigu jis griežtai trept trept kojele pasakytų socialdemokratams, kaip ir kiekviena partija savo nariams, kad to daryti negalima, negalima apeidinėti taisyklių – ir problemos turbūt tokios nebūtų, nes visą laiką atsiranda perrašinėjimai visokio turto ir panašūs dalykai. Iš formalios pusės, nei vienas Seimo narys nieko nėra pažeidęs, bet visi suprantame, kad tai padaryta šiek tiek vienokia ar kitokia forma gudraujant“, – kalbėjo parlamento vadovas.

S. Skvernelio teigimu, partijų atsakomybė tokiose situacijose yra itin svarbi, mat teisės aktuose apibrėžti visų galimų situacijų ar išimčių tiesiog neįmanoma.

„Tu neprašysi kiekvieno gyvenimo atvejo (...). Tai yra ir partijų, ir frakcijų atsakomybė, kad tos tvarkos būtų laikomasi“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Mano, jog reikėtų atsisakyti burtų keliu dalinamų butų Seimo viešbutyje

Vis tik S. Skvernelis mato prasmės imtis tam tikrų esamo reglamentavimo pokyčių. Pavyzdžiui, atsisakyti praktikos, kai Seimo viešbučio butai parlamentarams dalinami burtų keliu.

„Seimo viešbučio visiems neužtenka. Iš esmės yra pusė Seimo narių ir prioritetas yra tiems, kurie tikrai neturi gyvenamosios vietos. Bet ką mes tikrai bandysime keisti, tai tą tvarką, kuri yra su paskirstymu – kada traukiami burtai ir, sakykime, vienas Seimo narys ištraukia 4 kambarių butą, o kitas, kuris persikelia su 4 asmenų šeima, gauna vieno kambario butą“, – dėstė S. Skvernelis.

Seimo viešbučio visiems neužtenka.

Taip pat, anot jo, reikėtų apsvarstyti ir laisvų viešbučio butų klausimą – ar į juos iš viso galėtų pretenduoti politikai, gyvenantys Vilniuje.

„Sakykime, jeigu atsiranda laisvų vietų ir Seimo narys turi gyvenamąją vietą, būstą Vilniuje, bet jis sugalvojo vis tiek keltis į Seimo viešbutį – man atrodo, tai irgi yra ydinga praktika. Tai tiems, kas neturi būsto, mes suteikiame teisę. Bet jeigu lieka šių kambarių, tai jie lieka arba gali būti panaudoti prasmingesniems dalykams“, – aiškino parlamento pirmininkas.

Jis taip pat svarsto, jog ilgainiui visi Seimo nariai, gyvenantys viešbutyje, turėtų susimokėti už komunalines paslaugas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Seimo socialdemokratė Jurgita Šukevičienė ir jos sugyventinis, Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šimas gyvena parlamento viešbutyje, nors pastarasis Vilniuje turi butą. Kaip pranešė LRT radijas, Šeškinės mikrorajone esantį butą Finansų ministerijos kancleris 2023 m. įsigijo kartu su J. Šukevičiene, tačiau pastaroji, praėjus trims dienoms po to, kai 2024 m. buvo išrinkta į Seimą, savo buto dalį padovanojo nepilnamečiam sūnui.

Kovo pradžioje dėmesio centre buvo atsidūręs ir kitas socialdemokratas Toma Martinaitis – jis taip pat gyvena Seimo viešbutyje, nors jo sutuoktinė Vilniuje turi nuosavą butą. Kaip pranešė naujienų portalas „15min“, šis būstas yra išnuomotas.

Prieš savaitę Seimo kanceliarija išplatino pranešimą, patikindama, jog visi parlamentarai Seimo viešbutyje apgyvendinti laikantis Statuto nuostatų.

Pagal Seimo statute įtvirtintą tvarką, parlamentarui pageidaujant, jam kartu su šeimos nariais gali būti suteikiamas apgyvendinimas greta parlamento rūmų Gedimino prospekte esančiame Seimo viešbutyje.

Pirmenybė gauti butą Seimo viešbutyje suteikiama tiems parlamentarams, kurie neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ar ne toliau kaip 25 km nuo savivaldybės administracinės ribos.