„Tai nėra įtariamojo statusas ir nebūtinai iš specialiojo liudytojo turi tapti įtariamuoju, bet tai rodo dar vieną Vyriausybės problemą, dar vieną politiką su bėdomis“, – penktadienį Eltai komentavo S. Skvernelis.

„Bet aš tikrai nekaltinu žmogaus, kadangi tikrai šita situacija nereiškia, kad jis kažkuo kaltas“, – pabrėžė jis.

Pasak S. Skvernelio, teisinė bazėje nėra numatyta, kad specialiojo liudytojo statusą turintis asmuo negalėtų eiti, pavyzdžiui, ministro pareigų. Pasak demokratų lyderio, šis sprendimas priklausys tiek nuo paties E. Sabučio, tiek nuo prezidento bei naujojo premjero.

„Ministrui turbūt bus nelabai smagu darbuotis. Turbūt pats (E. Sabutis – ELTA) įvertins. Tikrai nereikia dabar sakyti, žinote, kaip pas mus dažnai būna, net ir įtariamuoju paskelbus, žmonės jau nuteisia. O šitas statusas yra kitoks. Tai tikrai nėra įtariamojo statusas“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.

„Tos sisteminės problemos su tarybos nario lėšomis paliečia ne vieną politiką. Jis dabar yra dirbantis Vyriausybėje, tai formuojant naująją Vyriausybę bus prezidento ir premjero ar premjerės apsisprendimas, ir paties Eugenijaus turbūt“, – sakė jis.

Apie E. Sabučiui suteiktą specialiojo liudytojo statusą pirmasis paskelbė naujienų portalas „Lrytas“. Portalo žiniomis, dėl kandidato į premjero kėdę socialdemokratų partijoje varžęsis E. Sabutis nuo savo sprendimo, vykstant partijos prezidiumo posėdžiui, atsitraukė, sulaukęs informacijos apie šį sprendimą.

Savo ruožtu S. Skvernelis sako, jog jei tai tiesa, tuomet toks E. Sabučio sprendimas buvo logiškas ir natūralus.

„Jeigu jis gavo tokią informaciją, kad jis bus apklaustas rytoj, arba šaukimas buvo pasiekęs, kad bus apklaustas kaip specialusis liudytojas, supraskime, kaip atrodytų viskas, jeigu mes svarstytume naująjį kandidatą į premjerus, kuris tampa specialiuoju liudytoju“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

ELTA primena, kad trečiadienį posėdžiavęs socialdemokratų prezidiumas į Gintauto Palucko, praėjusią savaitę nusprendusio pasitraukti iš premjero posto, vietą delegavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki šiol vadovavusią I. Ruginienę.

Trečiadienio rytą dar buvo aptarinėjami keturi galimi kandidatai į Vyriausybės vadovo postą: Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, I. Ruginienė, E. Sabutis bei Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas.

R. Duchnevičius apie sprendimą nekandidatuoti į premjerus pranešė dar trečiadienio rytą. Tuo metu J. Oleko pavardės valdyboje nuspręsta neteikti prezidiumui.

Partijos prezidiume ketinta rinktis iš dviejų kandidatų – E. Sabučio ir I. Ruginienės, tačiau dar vykstant posėdžiui žiniasklaida paskelbė, kad E. Sabutis atsitraukė ir užleido vietą I. Ruginienei.