„Esama geopolitinė situacija įpareigoja imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad Seimo ir jo padalinių veikla būtų vykdoma ir sprendimai priimami operatyviai ir efektyviai, kad būtų pašalinti bet kokie trukdžiai priimti sprendimus ir sumažintos grėsmės nacionaliniam saugumui“, – rašoma pirmadienį registruoto projekto aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Seimo narių teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija reglamentuojama keliais teisės aktais: Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Seimo statutu ir Seimo pirmininko potvarkiais.

„Seimo statute nustatytas šios teisės įgyvendinimo reglamentavimas yra fragmentiškas, jam trūksta nuoseklumo“, – argumentuoja pataisas registravęs parlamento vadovas.

Registruotose Seimo statuto pataisų priede nurodomas parlamentarų pareigybių sąrašas, į kurias paskirti parlamentarai turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įvairaus lygio įslaptinta informacija. Jei paskyrimo ar patvirtinimo į pareigybes metu Seimo narys tokio leidimo neturėjo, jis turi jį gauti.

Anksčiau tokį sąrašą potvarkiu tvirtindavo Seimo pirmininkas.

Pagal kovo pradžioje pasirašytą S. Skvernelio potvarkį, su visiškai slapta informacija turi galėti dirbti Seimo valdyba, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.

Su slapta informacija turi galėti dirbti Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės, Seimo laikinosios ar specialiosios tyrimo komisijų bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariai.

Taip pat Biudžeto ir finansų komiteto, Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijų pirmininkai ir jų pavaduotojai.

S. Skvernelis Seimo statute siūlo įtvirtinti tokį patį pareigybių sąrašą.

Projekte taip pat siūloma numatyti, kad kai į pareigybes paskirtas parlamentaras neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Seimo pirmininkas ar jo įgaliotas pavaduotojas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo Seimo nario paskyrimo ar patvirtinimo dienos kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl šio parlamentaro patikrinimo.

Tuo atveju, kai patikrinimą atlikęs VSD pateikia išvadą, kad į pareigas paskirtam parlamentarui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas ar jo įgaliotas pavaduotojas inicijuoja parlamentaro atleidimo iš pareigų procedūrą arba pakeičia komiteto, komisijos ar kito Seimo struktūrinio sudėtį, kad jame pareigų neužimtų parlamentaras, kuriam nesuteiktas leidimas.

S. Skvernelis taip pat siūlo statute nustatyti, kad pagal pareigas Seimo pirmininkas turi teisę dirbti ar susipažinti su bet kuria slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija ir ja naudotis.

Be to, projektu siūloma statute įtvirtinti, kad Seimo nariai turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir ja naudotis, kai tai būtina jiems pagal vykdomas pareigas.

BNS rašė, kad S. Skvernelis praėjusią savaitę pasirašė potvarkį, kuriuo po žvalgybos rekomendacijos nesuteikė leidimo dirbti su įslaptinta informacija koalicijos partneriui, „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.

VSD parlamento vadovui pateiktoje išvadoje rekomendavo „aušriečių“ lyderiui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“.

Savo išvadą dėl politiko departamentas grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo politikas pripažintas sulaužęs priesaiką, taip pat R. Žemaitaičio lengvabūdiškumu ir neatsakingumu.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas tvirtino, kad departamento išvada dėl R. Žemaitaičio yra rekomendacija, o ne prievolė neleisti „Nemuno aušros“ lyderiui dirbti su įslaptinta informacija.

Seimas šią savaitę svarstys R. Žemaitaičio pašalinimą iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Seimo pirmininko potvarkyje numatyta, kad šios delegacijos nariams reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija.