Apie tai D. Bublienė žurnalistams kalbėjo trečiadienį parlamente, po Teisėjų tarybos susitikimo su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu.

„Galbūt čia būtų perspektyvos tam tikros pasiekti, kad teisėjų padėjėjų atlyginimai siektų 50 procentų teisėjų atlyginimų, psichologų – 45 procentus, teismo posėdžių sekretorių – 35 procentus (teisėjų atlyginimų – ELTA)“, – apie poreikį didinti teismų personalo atlyginimus kalbėjo D. Bublienė.

Anot Teisėjų tarybos pirmininkės, šiuo metu teisėjų padėjėjų, sekretorių, psichologų algos yra nekonkurencingos, tad teismams sunku surasti šiuos darbuotojus. 

„Mes šiandien turime didelę problemą, kai norime pasikviesti aukštos kvalifikacijos darbuotojus į teismus. Dėl to mes ir diskutuojame, kad teismų finansavimo modelis turėtų būti keičiamas tam, kad teismai nebūtų prašytojo vaidmeny, o būtų lygiavertėje pozicijoje kartu su kitomis valdžiomis“, – aiškino D. Bublienė.

Jos teigimu, apie naują teismų sistemos finansavimo modelį verčia kalbėti ir augantis poreikis remontuoti, rekonstruoti teismų pastatus. D. Bublienės manymu, kartu būtina galvoti apie papildomus finansus, kurie būtų nukreipti į teismų saugumo didinimą. Šis aspektas, pasak Teisėjų tarybos vadovės, tapo dar aktualesnis po to, kai sausio viduryje Kauno apylinkės teisme kaltinamasis užpuolė teisėją.

„Diskutavome apie tai, kad teismo kai kurių pastatų būklė yra netgi apgailėtina ir čia reikia specialios programos tam, kad būtų skiriamas dėmesys pastatų modernizacijai, įskaitant ir teismo pastatų saugumo užtikrinimą. Žinome paskutinius įvykius ir daugiau tokių įvykių yra buvę, kai ne tik teismo personalas, teisėjai, bet ir bylos dalyviai gali jaustis nesaugiai teismuose“, – dėstė D. Bublienė.

Teisėjų tarybos pirmininkės įsitikinimu, siekiant sustiprinti saugumą teismuose, būtina, kad juose nuolat budėtų policijos pareigūnai, būtų įrengti detektoriai, kurie leistų tikrinti, kokius daiktus į teismą įsineša žmonės. Tiesa, anot D. Bublienės, tam taip pat reikia papildomų lėšų.

„Mes kalbame apie tai, kad policininkai turi grįžti į teismus, bet šiuo klausimu dar vyksta diskusijos ir, kita vertus, turi būti atitinkamai įrengta techninė įranga ir patikros tam, kad būtų galima išvengti, kad nebūtų įnešami nesaugūs daiktai ir po to keltų pavojų ne tik teismo personalui, bet ir patiems bylos dalyviams“, – svarstė teisėja.

D. Bublienė, kalbėdama apie teismų finansavimą, priminė, jog teismai dar nėra sumokėję skolų už pašto išlaidas, o papildomo finansavimo už vertimo paslaugas, kurių, anot pašnekovės, reikia daugiau, nes šalyje padaugėjo užsieniečių, taip ir nebuvo gauta.

„Šiandien diskutavome apie tai, kad tas finansavimo modelis, kuris šiuo metu yra, arba tos derybos, kurios vyksta tarp teisminės valdžios ir vykdomosios, vis dėlto jos teismų netenkina. Ir dažniausiai mums reikia įrodinėti savo tokius poreikius, kurie nulemti įstatymo, kaip pavyzdžiui, pašto išlaidos, vertimo išlaidos“, – aiškino D. Bublienė.

S. Skvernelis: teisėjų padėjėjų ir kitų darbuotojų atlyginimai yra nekonkurencingi

Seimo pirmininkas S. Skvernelis po susitikimo su Teisėjų tarybos nariais žurnalistams akcentavo teismų sistemoje matantis darbo krūvio, saugumo, teismų personalo atlyginimų problemas.

Teisėjų padėjėjų ir kitų teismų administracijoje dirbančių darbuotojų atlyginimai tikrai yra nekonkurencingi ir tikrai už tokias sumas pasamdyti bent kiek kvalifikuotesnį teisėjo padėjėją neįmanoma.

„Teisėjų padėjėjų ir kitų teismų administracijoje dirbančių darbuotojų atlyginimai tikrai yra nekonkurencingi ir tikrai už tokias sumas pasamdyti bent kiek kvalifikuotesnį teisėjo padėjėją neįmanoma“,  – žurnalistams Seime trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, teismų sistemoje trūksta priemonių, kurios skatintų regionuose dirbančius teisėjus siekti aukštesnių pareigų.

„Nėra jokios paskatos iš regionų teisėjams siekti aukštesnių pareigybių, sakykime, Vilniuje arba Kaune arba kituose apygardos teismuose, nes nėra išspręsti klausimai dėl jų kelionės išlaidų kompensavimo arba galbūt apsigyvenimo išlaidų ir tiesiog teisėjams finansiškai ne tai, kad neapsimoka, bet yra minusas ir nuostolis“, – kalbėjo parlamento vadovas.

S. Skvernelis pritarė, kad būtina pradėti diskusijas dėl teismų finansavimo modelio pakeitimų. Jo teigimu, pavyzdžiui, ieškant būdų, kaip finansuoti teismų pastatų remontą, galima būtų pasitelkti, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo modelį.

Kalbėdamas apie teismų finansavimo modelio pokyčius, S. Skvernelis teigė, jog kol kas šiuo klausimu diskusija dar tik prasidės. Seimo pirmininkas svarstė, kad derybose dėl teismų finansavimo turėtų dalyvauti ne Nacionalinės teismų administracijos atstovai, o Teisėjų tarybos nariai.

„Šiandien yra tik diskusijos, mes irgi Seime išnagrinėsime, kokia praktika yra kitose Europos Sąjungos valstybėse. (...) Jie (teismai – ELTA) turi savo pamąstymą dėl galbūt (teismų finansavimo – ELTA) surišimo su Bendruoju vidaus produktu, bet, aišku, tai nėra, man atrodo, perspektyvu. Bet svarbiausia, kad (teismai – ELTA) būtų tinkamai derybose atstovaujami“, – svarstė S. Skvernelis.

Teismų saugumu susirūpinta po teisėjo užpuolimo Kaune

ELTA primena, kad apie teismų saugumą, teismų sistemos finansavimo didinimą pradėta aktyviau kalbėti po to, kai sausio viduryje Kauno apylinkės teisme vyras užpuolė šio teismo teisėją. Jai skelbiant nutartį, kuria atmestas kaltinamojo prašymas dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, kaltinamasis reagavo agresyviai – paeiliui į teisėją metė tris kėdes. Vėliau, iškvietus policijos pareigūnus pagalbos mygtuku ir teisėjai su sekretore bandant iš posėdžių salės pasitraukti, pasivijęs teisėją kaltinamasis jai dar smogė kumščiu. Teisėja patyrė sumušimus, ji buvo apžiūrėta į įvykio vietą atvykusių medikų.

Teisingumo ministerija (TM) vasarį pranešė, kad skubos tvarka sudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupėje dėl teisėjų ir teismų apsaugos Lietuvos policija įsipareigojo siaurinti policijos pareigūnų patruliavimo zoną, kad pareigūnų ekipažai būtų arčiau teismų. Tai, anot ministerijos, leis užtikrinti dar operatyvesnę policijos pareigūnų reakciją į bet kokias pavojingas ir saugumui grėsmę keliančias situacijas teismų rūmuose.

Taip pat nutarta, kad tarpinės teismų priimamos nutartys bus skelbiamos nuotoliniu būdu ar rašytine tvarka. Toks sprendimas, kaip pranešė ministerija, leis ne tik taupyti teismo bei proceso dalyvių laiką, finansinius kaštus, bet ir sumažinti teismų saugumui kylančias rizikas.