„Mane tai glumina, švelniai tariant, tokie pasisakymai vieno iš svarbiausių šalies pareigūnų, nesuvokiant, galbūt, kad ne pažymos tai yra, tai yra VSD atliktas patikrinimas, nustatyta įstatymų tvarka ir suformuota ne rekomendacija, bet labai aiški išvada – VSD prieštarauja, kad būtų išduotas leidimas ir išdėstyti ant dviejų lapų yra teisiniai motyvai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

„Aš neturiu net kitokios pasirinkimo teisės – eiti prieš VSD, prieš įstatymą ir kvestionuoti tikrinimus“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta, S. Skverneliui neketinant „aušriečių“ pirmininkui išduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, pirmadienį LRT televizijai G. Paluckas užsiminė, jog S. Skvernelis turėtų įvertinti galimas tokių sprendimų rizikas. Premjeras pažymėjo – „valstybė nėra valdoma pažymomis“.

„Įstatymas labai aiškiai mane saisto – aš pasirinkimo neturiu ir net nenoriu rinktis. Aš pasitikiu VSD ir kitomis institucijomis, kurių tikrinime dalyvauja daugybė institucijų“, – į ministro pirmininko pasisakymus, esą VSD išvada yra rekomendacinė, atsakė S. Skvernelis.

Parlamento vadovas teigė kol kas neturėjęs progos apie susiklosčiusią situaciją pasikalbėti su pačiu Vyriausybės vadovu. Jis tikino ketinantis tai padaryti antradienį.

Tuomet klausiamas, ar, jo žiniomis, G. Paluckas susipažino su VSD argumentais, S. Skvernelis teigė nežinantis. Anot jo, žvalgybos raštas dėl R. Žemaitaičio buvo adresuotas tik pačiam parlamentarui bei Seimo pirmininkui.

„Tai nežinau, ar jis susipažino“, – pridūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Sprendimą dėl leidimo žada dar antradienį

S. Skvernelis nurodė, jog dar antradienį ketina priimti oficialų sprendimą dėl R. Žemaitaičio. Po to, tęsė jis, turės sekti iniciatyva dėl parlamentaro šalinimo iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje – jos nariams, pagal patvirtiną Seimo pirmininko potvarkį, yra būtinas leidimas dirbti su medžiaga, žymima grifu „Slaptai“.

„Aš turėsiu priimti kažkokį administracinį sprendimą. Arba išduoti, arba neišduoti. Tai aš šiandien tą sprendimą priimsiu“, – aiškino jis.

„Aš tą turėsiu padaryti ir teikti nutarimo projektus Seime dėl delegacijos sudėties pakeitimo“, – tęsė Seimo vadovas.

Aš neturiu net kitokios pasirinkimo teisės – eiti prieš VSD, prieš įstatymą ir kvestionuoti tikrinimus.

Opozicijos iniciatyva – išbraukta iš posėdžio darbotvarkės

Tiesa, antradienį opozicijos atstovai ketino teikti Seimui nutarimo projektą dėl delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pokyčių. Tačiau parlamento seniūnų sueiga nutarė klausimą išbraukti.

„Siūlyčiau jūsų (opozicijos – ELTA) valia išbraukti šitą klausimą, kadangi nėra priimtas administracinis sprendimas dėl leidimo suteikimo ar nesuteikimo. Jis bus priimtas. Tuo momentu, kada jūs teiksite (nutarimo projektą – ELTA), tokio sprendimo nėra. Tai apskritai šitas nutarimas negali būti teikiamas, kadangi nėra administracinio sprendimo, kurį priima Seimo pirmininkas“, – seniūnų sueigai sakė S. Skvernelis.

„Seimo pirmininkas yra saistomas ne rekomendacija. Yra labai aiškiai įvardinta VSD rašte, kad VSD prieštarauja, kad toks leidimas būtų suteiktas. Tai atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios yra išdėstytos VSD rašte ir teisės aktus, kurie reglamentuoja, toks sprendimas bus priimtas“, – pridūrė jis.

Klausimas dėl R. Žemaitaičio šalinimo iš delegacijos buvo įtrauktas į Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkę. Seniūnų sueiga bendru sutarimu atliepė S. Skvernelio prašymą.

ELTA primena, kad VSD pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas. Šeštadienį žurnalistams S. Skvernelis patikino, jog laikysis VSD vertinimo ir leidimo darbui su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišduos.

Be to, S. Skvernelis pažymėjo, jog inicijuos sprendimus dėl R. Žemaitaičio likimo Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Savo ruožtu abejonių dėl VSD vertinimo neslėpęs premjeras G. Paluckas Eltai teigė, jog, nepaisant žvalgybos išvados, R. Žemaitaitis galėtų toliau dirbti Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

Praėjusią savaitę pats R. Žemaitaitis Eltai teigė nesureikšminantis, kad neturės galimybės susipažinti su įslaptinta informacija. Vieno iš valdančiosios daugumos lyderių teigimu, tai neturės neigiamų pasekmių ir jo darbui.

Pagal įstatymą, su informacija, žymima žemiausio slaptumo grifu „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas. Kaip Eltą informavo Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, R. Žemaitaitis tokią teisę turi.

Tuo metu Seimo pirmininko potvarkis numato, kokioms pareigybėms parlamente reikia turėtų aukštesnės kategorijos leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Pavyzdžiui, su „Visiškai slaptai“ žymima informacija gali dirbti Seimo valdyba, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Tuo metu su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, dirbti gali Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetų nariai, taip pat – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas bei jo pavaduotojas, Energetikos ir darnios plėtros komisijos bei Antikorupcijos komisijos vadovybė. Toks leidimas reikalingas ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariams.

G. Paluckas neatsitraukia nuo savo pozicijos: nėra jokio konflikto

Seimo pirmininkui S. Skverneliui kritikuojant premjero G. Palucko pareiškimus apie VSD išvadas dėl „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio, pats Vyriausybės vadovas tikina, kad konfliktų koalicijoje nėra. Visgi, jis neatsitraukia nuo pozicijos, kad valstybė neturėtų būti „valdoma institucijų pažymomis“.

„Nėra jokio konflikto, tokie klausimai paprastai sprendžiami koalicinėje taryboje, įvertinus visus argumentus ir visus dalykus. Valstybė tikrai ne pažymomis valdoma, buvo laikotarpis, kai buvo valdoma kažkokiomis mistinėmis pažymomis“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.

„Kiekviena institucija, atlikusi savo darbą, pateikusi tam tikras rekomendacijas, informaciją atlieka savo darbą. Politikai turi priimti tuos sprendimus, kuriuos privalo priimti“, – akcentavo jis.

Premjeras neatsako, ar jis prieštarautų R. Žemaitaičio šalinimui iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Visgi, jis akcentavo, kad kitos šalys šios delegacijos nariams nekelia reikalavimo turėti leidimą dirbti su slapta medžiaga.

„Kam mes prieštarausime, ar neprieštarausime tikrai pirmiausia diskutuosime koalicinėje taryboje. Mano žiniomis, dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos, apskritai nėra tokio reikalavimo dirbti su slapta medžiaga – tai yra mūsų pasirinkimas, mūsų sprendimas. Jeigu mes norime jo toliau laikytis – laikysimės, jeigu pakeisime nuomonę – nesilaikysime“, – dėstė G. Paluckas.

Opozicijai ir S. Skverneliui keliant klausimus, iš kur Vyriausybės vadovas gavo Seimo pirmininkui ir pačiam R. Žemaitaičiui adresuotą pažymą, G. Paluckas tikina, jog šis dokumentas – nėra slaptas.

„Paprastuoju būdu, ji nėra slapta, ji yra vieša. Ji pateikta Seimo pirmininkui ir Remigijui Žemaitaičiui. Jeigu nėra pažymėta grifu „slaptai“ – vadinasi, informacija nėra slapta. Tai, kas yra pažymėta slaptai, yra slapta, jeigu nėra pažymėta, nėra slapta. Remigijus Žemaitaitis negali disponuoti slapta medžiaga, vadinasi, tai, kuo jis disponuoja, nėra slapta“, – dėstė jis.

„Su pažyma aš esu susipažinęs“, – paklaustas, ar pažymą jis gavo iš R. Žemaitaičio, atsakė premjeras.