Grupė Seimo narių iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) antradienį registruotomis Švietimo įstatymo pataisomis siūlo palikti šiuo metu galiojantį dviejų egzaminų reikalavimą.
Anot projekto rengėjų, tai leistų vidurinį išsilavinimą išlaikyti prieinamą, o reikalavimai jam įgyti nebūtų pertekliniai ar ribojantys.
Pagal pateiktus Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, iki 2025 metų Lietuvoje kasmet apie 21 tūkst. jaunuolių baigė vidurinio ugdymo programą, iš kurių apie 95 proc. – įgijo vidurinį išsilavinimą.
2025 metais pirmą kartą vykdant išskaidyto modelio valstybinius brandos egzaminus, kai pirmoji dalis laikoma III gimnazijos klasėje, o antroji – IV klasėje, iš 20 993 vidurinio ugdymo programą baigusių jaunuolių, vidurinį išsilavinimą įgijo 88,6 proc. jų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), remdamasi 2025 metų valstybinius brandos egzaminus laikiusių III gimnazijos klasės mokinių rezultatais, prognozuoja, kad net nustačius 25 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribą, vidurinio išsilavinimo 2026 metais gali neįgyti 3,4 proc. jaunuolių – jiems nepavyks išlaikyti dviejų valstybinių brandos egzaminų.
Jei būtų taikomas reikalavimas išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir 25 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba, ŠMSM skaičiavimais, vidurinio išsilavinimo 2026 metais neįgytų 20,4 proc. jaunuolių.
„Kadangi jaunuoliai, įgiję vidurinį išsilavinimą, gali toliau mokytis tiek profesinio mokymo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose, nėra tikslinga taikyti tą patį reikalavimą – išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – vidurinio išsilavinimo įgijimui ir stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pakeitimus dėl trijų egzaminų nuo 2026 mokslo metų priėmė buvęs konservatorių daugumos Seimas.
Šis turėtų būti taikomas tiek mokiniams, besimokantiems gimnazijose, tiek mokiniams, siekiantiems vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose.
Naujausi komentarai