Įstatymo pakeitimo projektas į plenarinio posėdžio darbotvarkę įrašytas trečiadienio vakarą nesant Teisės departamento išvados, kuri privaloma visiems Seimui teikiamiems projektams.
Siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Anot projekto, įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima pataisos aiškinamajame rašte.
Projektą pasirašė visų valdančiųjų frakcijų atstovai.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Seimas jau yra pradėjęs svarstyti kitą „aušriečių“ ir „valstiečių“ parengtą LRT įstatymo pataisą, kad nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Opozicijai paprašius atlikti šio siūlymo poveikio vertinimą, jo svarstymas Seimo salėje negalimas, kol tai nebus padaryta.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
(be temos)