Pasak jo, tokios patirties pati Suomija semiasi iš istorijos, gebėjimo apsiginti nuo Sovietų Sąjungos XX amžiuje.

„Sakyčiau, kartais per daug kalbame apie gynybą. Labai svarbus ir atsparumas, o tai yra visos visuomenės mąstymas, kaip ji yra pasirengusi gintis ir rūpintis savo saugumu“, – interviu BNS sakė P. Orpas, dalyvavęs Vilniuje vykusiame rytinių ir šiaurinių NATO šalių vadovų susitikime.

„Tai reiškia gerą bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių, tarp vietos valdžių ir nacionalinės valdžios. Pagaliau tai net ir švietimo klausimas. Saugumo modelis turi būti visapusiškas“, – pridūrė jis.

Pasak suomių ministro pirmininko, jo šalis nebijo karo, nes yra jam pasirengusi.

„Visada buvome pasirengę, nes jie (rusai – BNS) visada ten buvo“, – tvirtino P. Orpas.

Kitos interviu temos:

* Suomijos prezidento ryšys su Donaldu Trumpu;

* Ukrainos ateitis NATO;

* Sankcijos Rusijai;

* Kaip Suomijai pasiekti 5 proc. gynybai?;

* Reakcija į Rusijos pajėgumų stiprinimą prie Suomijos sienos;

* Baltijos jūros saugumas;

* Suomijos ir Lietuvos ryšiai;

* Izraelis ir Palestina.

– Stebime, kad Suomijos prezidentas turi tikrai ypatingą ryšį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Kaip Suomija planuoja išnaudoti šį ryšį?

– Išmintingai (juokiasi). Taip, tas ryšys tikrai yra kažkas ypatingo. Stengiamės stiprinti ryšius tarp Suomijos ir JAV, bet taip pat tarp Europos ir JAV bei Ukrainos ir JAV. Visi šie trys klausimai yra labai svarbūs: Suomija, Europa ir Ukraina, nes transatlantiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs mums visiems, europiečiams.

Būtent todėl svarbu bandyti ir padėti rasti bendrus sprendimus tiek Ukrainos klausimu, tiek dėl to, kaip stiprinti NATO. Ant stalo yra ir prekybos susitarimai bei daug kitų klausimų. Todėl dabar mums reikia diskusijų, ir tas tiesioginis ryšys, kurį turi mūsų prezidentas, yra labai svarbus.

– Ar manote, kad tai dar didesnė atsakomybė, turint omenyje, kad jūsų prezidentas yra vienas iš nedaugelio Europoje, galinčių realiai susikalbėti su prezidentu D. Trumpu?

– Taip, žinoma. Bet esame pasirengę prisiimti atsakomybę.

– Kaip reaguojate į pranešimus, teigiančius, kad Jungtinės Valstijos nenori, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvautų birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje?

– Pirmiausia, manau, kad dar anksti pasakyti, kaip viskas atrodys Hagos viršūnių susitikime. Bet žiūrint apskritai, labai tikiuosi, kad galėsime judėti pirmyn su Ukraina ir dėl santykių tarp NATO ir Ukrainos. Tam, žinoma, mums reikia ir JAV buvimo kartu.

– Tai ar tikitės, kad prezidentas V. Zelenskis bus Hagoje?

– Manau, kad tai būtų labai gerai ir naudinga, bet pasižiūrėsime, kaip ten bus. Dar per anksti sakyti. Tai yra proceso dalis.

– NATO prieš keletą metų Vilniuje pakartojo, kad Ukraina galiausiai prisijungs prie NATO, tą patį pasakė ir Vašingtone pernai. Ar matote riziką, kad NATO gali atsitraukti nuo šio pažado – stebėtojai teigia, kad JAV gali būti atviros susitarimui su Rusija, jog Ukraina niekada netaptų Aljanso nare?

– Mano požiūriu, Ukrainai vieta yra NATO, Europos Sąjungoje ir Vakaruose. Turime rasti būdą, kaip tai padaryti įmanomu dalyku. Žinoma, JAV nuomonė yra lemiančios svarbos, bet mes dirbame, ieškodami būdo, kaip paremti Ukrainos kelią į narystę NATO.

– Prieš kelias savaites matėme pagrindinių ES šalių lyderius – Prancūzijos, Vokietijos – sakančius, kad ES tikrai įves griežtas sankcijas Rusijai, jeigu ji nesutiks su siūlymu dėl paliaubų Ukrainoje. Kelios savaitės praėjo, bet didelio postūmio nematome iki šiol. Ar ES nedemonstruoja silpnumo?

– Matome stiprų sankcijų paketą ant JAV stalo, ruošiame ir savo Europos Sąjungoje. Dabar atėjo laikas panaudoti tuos sankcijų paketus kartu. Mums reikia jų abiejų, nes matome, kad Vladimiras Putinas nėra pasirengęs tikroms deryboms ar paliauboms. Būtent dėl to mums reikia didesnio spaudimo V. Putinui ir Rusijai, o tai reiškia daugiau sankcijų plius karinę paramą Ukrainai. Šios dvi priemonės yra geriausios priemonės priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo.

– Suomija šiuo metu gynybai išleidžia apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO svarsto priimti sprendimus dėl įsipareigojimo šalims ilgainiui gynybai skirti 5 proc. BVP, bet, kaip suprantu, vyksta diskusijos – ar visi šie pinigai turi būti skiriami griežtai gynybos reikmėms, ar dalis jų galėtų būti skiriami ir su gynyba susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūrai. Kurį būdą palaikote?

– Suomijos vyriausybė jau yra nusprendusi padidinti gynybos išlaidas iki 3 proc. BVP iki 2029 metų. Dabar turime diskusiją dėl naujo išlaidų lygio ir kokios galėtų būti jų proporcijos.

Mums svarbiausia, kad tos karinės išlaidos būtų realios. (...) Man svarbiausia, kad suprastume, jog Rusija yra nuolatinė grėsmė ir todėl turime stiprinti savo gynybą nedelsiant. Tai reiškia, kad ir NATO, bet taip pat ir Europos Sąjungoje, mums reikia aiškios vizijos, kad Europa turi būti pasirengusi gintis pati, gerai bendradarbiaudama ir NATO viduje.

Koks bebūtų (gynybos finansavimo – BNS) skaičius, jis turi būti pagrįstas grėsme. Dabar esame derybose, turime savo poziciją, bet turime palaukti galutinių sprendimų.

– Suprantu, kad poziciją dėl finansavimo gynybai proporcijų irgi turite?

– Turime savo poziciją deryboms, bet ji dar nėra vieša.

– Bet kokiu atveju būsimieji NATO sprendimai tikriausiai reiškia, kad Suomijos išlaidos gynybai taip pat turės augti, ir daugiau negu dabar esate nusimatę. Kaip ruošiate tam savo visuomenę? Ką toks sprendimas reikš iš jūsų perspektyvos – mokesčių didinimą, viešųjų paslaugų mažėjimą?

– Mums reikia stipraus ekonomikos augimo ir neatsiliekančio konkurencingumo. Tai yra atsakymas. Dabar kaip tik reformuojame savo ekonomiką, sumažinome viešąsias išlaidas milijardais eurų, nes turime tris problemas vienu metu – senėjančią visuomenę, Rusiją ir palūkanų normas.

Visa suomių tauta supranta Rusijos grėsmę dėl mūsų istorijos. Diskusija Suomijoje nėra apie tai, ar didinti lėšas gynybai reikia, bet diskusija yra apie tai, kaip tai padaryti. Tačiau man didesni mokesčiai reiškia mažesnį ekonomikos augimą. Socialistams, žinoma, didesni mokesčiai būtų rojus.

– Suprantu, kad dar turite susitarti. Bet juk žinote, didesnė ekonomika reikštų ir tai, kad daugiau eurų reikėtų skirti gynybai.

– Taip, taip. Bet aš teikiu pirmenybę didesnei ekonomikai, o ne mažesnei ekonomikai.

– Matome pranešimus, kad Rusija plečia karinę infrastruktūrą prie Suomijos sienų. Kaip planuojate į tai reaguoti?

– Buvo aišku, kad jie taip padarys dar tada, kai nusprendėme prisidėti prie NATO. (...) Taigi, dabar tai ir vyksta, jie stiprina savo kariuomenę prie mūsų sienos. Bet mes didiname savo išlaidas gynybai, esame Aljanso dalis, turime dvišalį bendradarbiavimą su kaimynais, taip pat bendradarbiaujame Aljanse. Turime, kas labai svarbu, dvišalį susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Labai glaudžiai bendradarbiaujame tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, su Vokietija Baltijos jūros regione.

Dirbame visose saugumo srityse, stipriname savo visapusišką saugumą Suomijoje, kad būtume dar atsparesni. Visus šiuos dalykus darome labai rimtai vertindami grėsmę iš Rusijos.

– Kalbant tiesiai šviesiai, ar bijote karo?

– Ne, aš nebijau, nes mes esame pasirengę. Visada buvome pasirengę, nes jie (rusai – BNS) visada ten buvo.

– Ar turite viziją, kaip stiprinti saugumą Baltijos jūroje, atsižvelgiant į naujausius incidentus su Rusijos šešėliniu laivynu?

– Taip, taip žinoma. Mums reikia ir bendro plano, ir nacionalinių planų. Dar kai dirbau vidaus reikalų ministru prieš dešimt metų, tarp Baltijos jūros šalių, išskyrus Rusiją, buvome susidėlioję labai neblogą jūros paveiklą.

Šiandien turime dar geriau. Tiksliai žinome laivus, plaukiojančius Baltijos jūros regione. Tačiau turime pasirūpinti kritine infrastruktūra. Turime dirbti su tarptautiniais teisės aktais, kad išsiaiškintume, kaip ir ką mes galėtume daryti dėl Baltijos jūros regiono saugumo.

– Ar turite viziją, kaip pakeisti tą tarptautinę teisę?

– Tai labai sudėtinga. Turime tarptautinius jūrų teisės aktus, kurie yra seni, bet mes turime juos gerbti ir laikytis. Jų laikydamiesi, turime rasti būdą, kaip pasirūpinti savo nacionaliniu saugumu ir kritine infrastruktūra.

Mūsų pačių institucijos, pasienio apsaugos pareigūnai, mūsų karinis jūrų laivynas ir policija yra parodžiusios, kad gali reaguoti, tačiau ši problema dar egzistuoja. Rusijos šešėlinis laivynas kelia realią grėsmę – tai pavojinga gamtai ir kelia pavojų saugumui.

– Suomija yra nauja NATO narė, bet šiuo metu nematome aiškiai pastebimų Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pavyzdžių...

– Aš manau, kad bendradarbiavimas nuolat auga, nes esame gana jauna NATO narė. NATO viduje bendradarbiauti yra daug lengviau. Stiprinome ryšius Šiaurės ir Baltijos šalių formate, taip pat tiesioginius dvišalius ryšius su jūsų šalimis. Jie dabar yra geresni nei bet kada anksčiau. Bendradarbiaujame karinės pramonės srityje, nuolat treniruojamės kartu, o svarbiausia – mes esame draugai. Esame sąjungininkai, ir tai visada padeda.

Suomiškas stilius nėra demonstruoti dalykus. Mes tiesiog darome.

Nuolat judame pirmyn, bet taip, kalbant apie gynybą ir saugumą, norėčiau dar daugiau daryti kartu, tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO viduje.

– Žinote, žmonės kartais tikisi tokio akivaizdaus bendro jėgos parodymo, daugiau didelių karinių pratybų kartu.

– Suomiškas stilius nėra demonstruoti dalykus. Mes tiesiog darome.

– Paminėjote dvišalį Suomijos susitarimą su JAV. Lenkija ir Prancūzija taip pat neseniai pasirašė strateginės partnerystės susitarimą, apimantį, be kitų dalykų, abipusės pagalbos sąlygą ginkluotos agresijos atveju. Ar nematote grėsmės, kad tokie susitarimai kelia nepasitikėjimą 5-uoju NATO straipsniu?

– Manau, kad visas dvišalis bendradarbiavimas saugumo srityje yra geras dalykas. Mes turime susitarimą ne tik su JAV – daug metų turime susitarimus su Švedija, su Jungtine Karalyste ir taip toliau. Aišku, turime dirbti ir NATO viduje, tačiau taip pat privalome ieškoti būdų, kaip, pavyzdžiui, padėti vieni kitiems stiprinti karinę pramonę, ką nors nuveikti kartu karinio mobilumo srityje ir panašiai.

– Prancūzija, panašu, imasi telkti ES šalis pripažinti Palestinos valstybingumą jau dabar. Ką apie tai manote?

– Kaip tik turėjome diskusijas apie tai Vyriausybėje. Palaikome dviejų valstybių sprendimą ir dabar dirbame su tarptautine bendruomene, ieškodami būdų, kaip judėti pirmyn.

– Bet, suprantu, ne taip greitai?

– Ne taip greitai.

– Pabaigai. Lietuviai dažnai žiūri į Suomiją kaip į pavyzdį, kaip mažesnė tauta gali atsispirti ginkluotai agresijai prieš didelę šalį, prisimename jūsų pasipriešinimą Sovietų Sąjungai, Žiemos karą. Ar turite kokį nors vertingą patarimą iš istorijos Lietuvai šiandien?

– Sakyčiau, kartais per daug kalbame apie gynybą. Labai svarbus ir atsparumas, o tai yra visos visuomenės mąstymas, kaip ji yra pasirengusi gintis ir rūpintis savo saugumu. Tai reiškia gerą bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių, tarp vietos valdžių ir nacionalinės valdžios. Pagaliau tai net ir švietimo klausimas. Saugumo modelis turi būti visapusiškas.

– Ačiū jums už jūsų laiką.