„Keičiant vertybinį pamatą, mano vertinimu, iš tiesų ir verta atsiklausti žmonių, ką jie mano“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė politikė.
„Patariamasis referendumas, man atrodo, tai yra ir įpareigojimas tautos atstovams vertinti žmonių, gyventojų, piliečių nuomonę šiuo klausimu ir tuomet priimti sprendimus, kurie iš esmės keičia nusistovėjusį vertybinį lauką“, – kalbėjo ji.
Anot R. Tamašunienės, referendumas pateiktų atsakymus „tiek labai konservatyvių pažiūrų, tiek labai liberalių pažiūrų“ politikams šiuo daug diskusijų ir įvairių reakcijų sulaukiančiu klausimu.
Kaip rašė BNS, parlamentarai balandžio pradžioje priėmė svarstyti grupės kolegų siūlymą patariamąjį referendumą rengti kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldos rinkimais.
Pagal nutarimo projektą, per referendumą būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Jie turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Seimo Teisės departamentas savo išvadoje atkreipė dėmesį, jog siūlymas surengti patariamąjį referendumą „kelia rimtų abejonių dėl atitikties konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, atsakingo valdymo principams“.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės teigimu, svarstomo patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje nutarimas gali prieštarauti aukščiausiam šalies teisiniam dokumentui.
Apie į LRT tarybą deleguotą patarėją: negaliu paaiškinti vyskupų pasirinkimo
Lietuvos vyskupų konferencijai į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą delegavus teisingumo ministrės patarėją Ramutę Ruškytę, pati ministrė sako negalinti nei kritikuoti, nei paaiškinti šio pasirinkimo.
„Negaliu nei kritikuoti, nei paaiškinti Vyskupų konferencijos pasirinkimų“, – „Žinių radijui“ sakė teisingumo ministrė R. Tamašunienė, paklausta, ar neįžvelgia problemos, kad politinio pasitikėjimo pareigas ką tik ėjęs žmogus taps tarybos nariu.
Pagal LRT įstatymą, tarybos nariais negali būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
„Ramutė Ruškytė, pasakiusi, kad ji yra atrinkta Vyskupų konferencijos ir deleguojama į LRT tarybą, tą pačią dieną pateikė prašymą atleisti iš darbo (…), ir aš jį patenkinau“, – teigė R. Tamašunienė.
Kaip rašė BNS, Vyskupų konferencija R. Ruškytę savo kandidate į LRT tarybą patvirtino balandžio pabaigoje.
Ji taryboje pakeis nuo 2020 metų dirbusią buvusią ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę.
Šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro dvylika narių. Po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), dar keturis narius skiria Mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba.
Minėtos keturios visuomeninės organizacijos naujus LRT tarybos narius paskirs vėliau šį mėnesį šešerių metų kadencijai.
„Sumažinta rinkimų kartelė padėtų tautinėms mažumoms, naujoms partijoms“
R. Tamašunienė sako, kad sumažinta rinkimų kartelė padėtų mažoms ir naujai besikuriančioms partijoms lengviau patekti į Seimą, anot jos, dabartinis slenkstis – per didelis.
„5 proc. slenkstis, mes vertiname, kad jis yra tikrai per didelis, ir kalbame jau čia ne tik apie tautinių mažumų atstovų partiją, bet ir kitas mažas ar naujai besikuriančias partijas – jiems tą kartelę pasiekti 5 proc. yra sudėtinga“, – „Žinių radijui“ sakė R. Tamašunienė.
„4 proc. slenkstis būtų naudingas išvis valstybei, kadangi kiti kriterijai yra ir savivaldos rinkimuose – tai būtų ir suvienodinta praktika. Ir prisiminkime, kad tik prezidento veto (...) buvo atmesta idėja 3 proc. taikyti Seimo rinkimams, ir pritrūko vėliau vieno balso parlamente“, – kalbėjo ji.
Taip ji kalbėjo parlamentarams vėl siūlant mažinti patekimo į Seimą kartelę.
Šiuo metu įstatymas numato, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas – ne mažiau kaip 7 procentai.
Rinkimų kodekse numatyta, kad į EP mandatus pretenduoja partijos, gavusios ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o koaliciniams sąrašams, kaip ir Seimo rinkimuose, numatyta 7 proc. kartelė.
Mandatų dalybose savivaldoje partijos dalyvauja, jei už sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc., rinkėjų, o koaliciniams sąrašams taikomas 6 proc. slenkstis.
(be temos)