TŪKSTANTMEČIO MOKYKLOS SOCIALDEMOKRATAMS VIS DAR KELIA ABEJONIŲ

Lietuvos socialdemokratų frakcijai Seime priklausanti Vilija Targamadzė neslepia, kad valdančiųjų inicijuojamoje Tūkstantmečių mokyklų programoje vis dar trūksta aiškumo. Nors Tūkstantmečio mokyklų programa, politikės teigimu, neišvengiamai programuoja konfliktą, vis dėlto, pasak jos, programos sėkmė labai priklausys nuo to, ar valdantieji sugebės pamatyti visumą, diskutuoti ir atsižvelgti į pastabas.

Tūkstantmečio mokyklų programa nemažai klausimų kelia ir Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui bei Pakruojo vicemerui Virginijui Kacilevičiui. Jie akcentuoja, kad pagrindinė problema, jog Švietimo mokslo ir sporto ministerija nepakankamai komunikuoja su savivaldybėmis.

V. Targamadzė: labai stokojama sisteminio požiūrio

„Tūkstantmečio mokyklų programa neišvengiamai programuoja konfliktą. Konfliktas nėra blogai, išvertus į lietuvių kalbą, tai yra susidūrimas. Bet koks jis bus? Ar tai bus akstinas ir kuriantis konfliktas, ar tai bus griaunantis, priklauso nuo to, kaip bus pasirengta, kaip bus įgyvendinama ši programa, kaip mes matysime visumą ir kaip bus diskutuojama“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Tūkstantmečio mokyklų programa – ar pigūs politikų dividendai, o gal nerimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų ateities?“ teigė V. Targamadzė.

„Švietimas nėra nei vieno asmens, nei grupės, nei kokios nors partijos nuosavybė. Švietimas yra visos Lietuvos reikalas ir tai yra raktas į mūsų šalies ateitį“, – pridūrė ji.

Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad išdraskyti nusistovėjusią mokyklos kultūrą ir suformuoti naują yra sudėtinga užduotis, kuriai nepavykus galima sulaukti liūdnų pasekmių.

Pasakyti žodį, kuris yra modernus, yra viena, bet sumodeliuoti tinklaveiką tikrai nėra paprasta.

„Mokyklų kultūros plotmėje, kur teko nemažai tirti, galima susilaukti labai liūdnų pasekmių. Išdraskyti mokyklos kultūrą ir sukurti, suformuoti naują nėra taip paprasta. Čia yra ir vertybės, ir nuostatos, ir taisyklės. Galų gale mes dažniausiai žiūrime tik išorinę kultūrą, o tai yra tik ledkalnio viršūnė“, – sakė ji.

V. Targamadzė akcentuoja, kad valdantieji, inicijuodami Tūkstantmečio mokyklų programą, stokoja sisteminio požiūrio.

„Labai stokojama sisteminio požiūrio: juk pokytis bus tikrai tiek savivaldybėje, tiek bendrojo ugdymo mokyklų sistemoje, tiek visoje švietimo sistemoje. Nepamirškime, kad bendrojo ugdymo mokyklos yra sudėtinė ir visos švietimo sistemos dalis. Tai kaip tas pokytis bus? Ar jis bus iš tikrųjų pozityvus, o tai galima padaryti, jeigu tikslingai mes mąstysime tikslo-rezultato paradigmoje ir susidėsime tam tikrus rodiklius (...), nebus tik kiekybiniai rodikliai, bet ir kokybiniai rodikliai ir matysime visumą“, – atkreipė dėmesį ji.

Pasak politikės, klausimų kelia ir finansavimo pasirinktoms mokykloms paskirstymas, Tūkstantmečio mokyklų tinklaveika.

„Tinklaveika nėra taip paprasta. Pasakyti žodį, kuris yra modernus, yra viena, bet sumodeliuoti tinklaveiką tikrai nėra paprasta“, – teigė V. Tragamadzė.

N. Cesiulis: ministerija su mumis nesitaria, trūksta aiškumo

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad informacijos apie Tūkstantmečio mokyklų programą tenka ieškoti internete, nes ministerija, pasak jo, su regionais nesitaria.

„Savivaldybės apie šią Tūkstantmečio mokyklų viziją išgirsta tik iš interneto. Jei mes kalbame tik apie regioninę politiką, kadangi esu daugiau regioninės politikos šalininkas, čia mes su šiomis mokyklomis stiprinsime ar silpninsime?“ – klausė N. Cesiulis.

Nors girdime iš ministerijos, kad yra tariamasi su merais, tačiau nežinau su kuriais, nes su mumis – tai ne.

„Šioje vietoje priimdami reformas, pasakydami apie jas garsiai ir skambiai kol kas nepasakome labai daug dedamųjų, kurių turėtų būti. Nors girdime iš ministerijos, kad yra tariamasi su merais, tačiau nežinau su kuriais, nes su mumis – tai ne“, – pabrėžė jis.

Jis neslepia, kad yra nuogąstaujama dėl to, jog daugelis mokyklų Alytaus rajone bus uždarytos.

„Kalbantis su Alytaus rajono meru išgirdau jo nuogąstavimus, kad praktiškai visos mokyklos Alytaus rajone turėtų būti uždarytos. Kaip čia atrodys, kokia bus sistema? Ir ar švietimas bus priartintas arčiau žmonių, arčiau vaikų, ar švietimas atitols?“ – kalbėjo N. Cesiulis.

Alytaus meras taip pat tikina, kad pasigendama aiškių kriterijų, kaip bus atrenkamos Tūkstančio mokyklų programoje galinčios dalyvauti mokyklos.

„Daugybėje savivaldybių vyksta vienokios ar kitokios švietimo reformos. Mes turėdami labai aiškius kriterijus, aiškų finansavimą, galėtume tas reformas daryti visiškai kitokias. Girdime apie pinigus, girdime mokyklas, tačiau aiškių kriterijų, kaip bus atrinktos mokyklos, į kurias bus investuota, kol kas šiandieną mes nežinome“, – teigė N. Cesiulis.

„Kalbame apie 80 proc. savivaldybių, kuriose bus investuojama. O tose 20 proc. savivaldybių jau viskas yra gerai, ar į jas nebus investuota? Ar ten dirba ne tos partijos merai?“ – stebėjosi jis.

N. Cesiulio teigimu, taip pat klausimas kyla, kokią sprendimų galią turės pačios savivaldybės.

„Klausimas kyla, kaip savivaldybės dalyvaus, kaip savivaldybės galės daryti įtaką sprendimams, kaip savivaldybės pačios galės spręsti, kokias mokyklas palikti, ir ar nebus didesnės atskirties tarp tų mokyklų, į kurias investuosime lėšas, ir į kurias ne“, – abejonių neslėpė jis.

Savo ruožtu Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius sako, kad kol kas kategoriškai teigti, jog Tūkstantmečio mokyklų programa bus arba nebus sėkminga kol kas negalima.

„Jeigu klausiate, ar ši Tūkstantmečio mokyklų programa padės mums kaip savivaldybei pagerinti vaikų mokymą arba siekti tikro, kokybiško mokymo gerinimo, – nežinau. Aš kategoriškai pasakyti, kad ne, jokiu būdu nepadės, nedrįsčiau aš taip teigti. Nedrįsčiau, žinoma, teigti, kad jau ši paskleista žinia apie Tūkstantmečio mokyklas sukėlė sumaištį“, – spaudos konferencijos metu sakė V. Kacilevičius.

Visgi, pasak jo, Tūkstantmečio mokyklų iniciatyva tarp švietimiečių sukėlė tam tikrą nežinią, nerimą. Pakruojo vicemeras taip pat neslėpė pritarantis problemoms ir nuogąstavimams, kuriuos išsakė Alytaus miesto meras N. Cesiulis, ir viliasi, kad ministerija išklausys regionų abejones.

„Šiokia tokia viltis, kad būsime išklausyti ir išgirsti yra. Ir jeigu būsime išklausyti, jeigu bus daroma ne vien politikuojant, ne vien galvojant apie būsimų rinkimų rezultatus, o apie mūsų ateitį, apie vaikų išsimokslinimą ir lygias starto pozicijas visiems, aš manau, kad šie skiriami pinigai bus panaudoti tinkamai“, – sakė jis.

ŠMSM atsakė į socialdemokratų kritiką

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sureagavo į socialdemokratų kritiką, esą ministerija, rengdama Tūkstantmečio mokyklų programą, nepakankamą dėmesį skiria diskusijai su savivaldybėmis. ŠMSM akcentuoja, kad jau kelis mėnesius vyksta virtualios konsultacijos su savivaldybių atstovais, siekiant glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis jau vykstama į regionus.

„Tai, kad taip daug kalbama ir keliami klausimai dėl šios programos, tik patvirtina jos svarbą ir aktualumą ir tai, kad einame teisingu keliu. Ministrė ir ministerijos atstovai su savivaldybių atstovais jau kelis mėnesius reguliariai diskutuoja ir kalbasi šia tema virtualiai, o dabar pradėti ir gyvi apsilankymai savivaldybėse. Taigi pokalbiai vyksta ir bus tęsiami“, – Eltai atsiųstame komentare teigia ŠMSM.

Ministerija akcentuoja, kad kai kurios savivaldybės jau pateikia savo vizijas ir scenarijus, kaip jos galėtų įsitraukti į programą ir pagerinti vaikų ugdymosi sąlygas bei rezultatus.

„Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius“, – rašoma ŠMSM komentare.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad kol kas parengta ir visuomenei pristatyta tik programos koncepcija. O pati programa, ŠMSM teigimu, yra ir bus tobulinama, konkretinama, tariantis su ekspertais, savivaldybėmis, socialiniais partneriais.