Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį | Diena.lt

TYRIMAS DĖL I. ROZOVOS: SEIMO KOMITETAS LIUDYTI KVIEČIA IR S. SKVERNELĮ

Tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) liudyti kvies ir premjerą Saulių Skvernelį.

„Paprašiau pagreitinti procesus, bet komitetas priėmė sprendimą iškviesti S. Skvernelį, kitų komitetų pirmininkus, kas buvo susipažinę su informacija, apie dvidešimt žmonių“, – BNS sakė NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Opozicijos iniciatyva trečiadienį komitetas priėmė sprendimą kviesti asmenis, kurie buvo gavę Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie I. Rozovą. Tarp jų yra ir premjeras.

Trečiadienį NSGK aiškinosi, kokių veiksmų po VSD rašto su siūlymu neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija ėmėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Į apklausas kviečiami ir ankstesni parlamento vadovai.

Opozicijos atstovai komitete taip pat trečiadienį pranešė pradedantys rinkti parašus dėl apkaltos komisijos sudarymo. Pasak opozicijos atstovų, turimos informacijos jau pakanka I. Rozovos apkaltos procesui pradėti.

I. Rozovos su M. Basčiu siūlė nelyginti

Seimo pirmininkas V. Pranckietis trečiadienį komisijai aiškinosi, ko jis ėmėsi gavęs VSD medžiagą apie I. Rozovą.

NSGK nariai parlamento vadovo daugiausiai klausinėjo, kodėl gavus informaciją apie M. Bastį sureaguota buvo iškart – inicijuotas apkaltos procesas, tuo tarpu I. Rozovos situacija viešumon iškilo tik po pusantrų metų.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo liudijimuose pripažino galėjęs būti aktyvesnis reaguodamas į VSD raštą, tačiau teigė, jog jo reakcija buvo kita nei M. Basčio atveju, nes „grėsmės buvo nesulyginamos“.

„Grėsmės buvo nelyginamos su Basčiu, (I. Rozova – BNS) neužėmė jokių pareigų, negavo jokios informacijos. Kad atliktume tyrimą, aš laukiau NSGK iniciatyvos bus ar nebus. Man buvo paaiškinta, ir NSGK pirmininko, kad atvejai buvo nelyginami“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas patvirtino su VSD raštu, kuriuo rekomenduojama I. Rozovai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, supažindinęs tris asmenis: pačią I. Rozovą, jos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę bei tuometinį NSGK pirmininką Vytautą Baką.

Parlamento vadovas teigė, jog iš V. Bako išgirdęs, kad M. Basčio, kuriam remiantis VSD medžiaga buvo pradėtas apkaltos procesas, ir I. Rozovos atvejai nelyginami, ir palikęs komitetui iniciatyvą, jei norės pradėti tyrimą.

„M. Basčio atveju NSGK iš karto gavo informaciją ir iš karto galėjo imtis veiksmų, ir tyrimą (dėl M. Basčio – BNS) inicijavo NSGK“, – sakė V. Pranckietis.

Komiteto nariai klausė parlamento vadovo, kodėl panašus VSD raštas apie M. Bastį, rekomenduojantis neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, buvo paviešintas žiniasklaidai, tuo tarpu raštas apie I. Rozovą nebuvo paskelbtas.

Informacija apie I. Rozovą išaiškėjo tik po pusantrų metų, NSGK tuomet pradėjo tyrimą, M. Basčio atveju tyrimas buvo pradėtas iškart grupės Seimo narių iniciatyva.

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

V. Pranckietis: siekiau, kad medžiagą gautų NSGK

VSD raštą su rekomendacija neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija Seimo pirmininkas gavo 2018  metų sausio 19 dieną. Parlamento vadovas taip pat teigė kitą dieną dar gavęs papildomą slaptą VSD raštą, apie kurį negalintis kalbėti atvirame posėdyje.

„Su informacija supažindinau tris asmenis – pačią I. Rozovą, kad jai nebus suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, tada informavau frakcijos seniūnę (Ritą Tamašunienę – BNS), kad į siūlomas komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas reikės ieškoti kito žmogaus, I. Rozova negali atlikti šių pareigų, ir NSGK pirmininką V. Baką“, – sakė I. Pranckietis.

Parlamento vadovas akcentavo, kad apie pirmąjį VSD raštą dėl rekomendacijos neduoti leidimo dirbti su slapta informaciją jis informavęs NSGK vadovą, o su keliomis dienomis vėlesniu jau slaptu VSD raštu galėjo susipažinti visi NSGK nariai.

„Man kilo klausimų, aš paprašiau papildomos informacijos, kurią gautų ir NSGK. (...) Papildomais mano veiksmas buvo apie tai, kad NSGK galėtų gauti informaciją“, – teigė V. Pranckietis.

„Paprašiau informacijos iš tarnybų, kad komiteto nariai ją gautų, ir jie gavo informaciją mano prašymu. Aš parašiau raštą (2018 metų – BNS) sausio 23 dieną, o vasario 2 dieną raštas (iš VSD – BNS) atėjo atgal“, – detalizavo V. Pranckietis.

Opozicija inicijuoja interpeliaciją

Opoziciniai komiteto nariai trečiadienį paskelbė inicijuojantys I. Rozovos apkaltos procesą.

„Šiandien mes turime labai aiškią situaciją, informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėt, viskas. Tai reiškia, mes dabar komiteto nariai turime pakankamai supratimo ir informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – po posėdžio žurnalistams sakė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Mano priesaikos supratimas sako, kad, turėdamas šią informaciją, aš negalėčiau elgtis kitaip, laukti galbūt iki Seimo rinkimų ir nepradėti apkaltos misijos. Dėl to mes nusprendėme, kad šiandien pradėsime rinkti parašus“, – teigė G. Landsbergis.

„Akivaizdu, kad yra pakankamais pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymo, ir nebūtina laukti, kol baigsis tyrimas, ir tam tikrus politinius žaidimus baigti. Manytume, kad nebėra ko laukti ir pradedame rinkti parašus“, – pažymėjo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nare I. Rozova BNS telefonu susisiekti nepavyko.

Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą.

Pasirašyti apkaltos iniciatyvą sutinka ir NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

„Jei būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką, tai turėjo būti padaryta dar 2018 metų sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Komiteto vadovas taip pat pažymėjo, kad apkaltos komisijos tyrimas ir NSGK atliekamas tyrimas būtų atskiri.

„Mūsų komisija (NSGK – BNS) atlieka visiškai kitą darbą ir ieško atsakymų į visai kitus klausimus. Dėl apkaltos proceso, aš taip galvoju, kad dar  2018 metų sausio mėnesį, kai buvo gautas raštas, turėjo būti priimti vienoki ar kitokie sprendimai. Tai yra visai kita komisija, tos (apkaltos – BNS) komisijos sukvietimo tvarka labai aiškiai Seimo statute reglamentuota“, – sakė D. Gaižauskas.

Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos, NSGK aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozova, veiksmus.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.

Didžiausios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, jog reikėtų sulaukti NSGK atliekamo tyrimo pabaigos, o opoziciją sako su apkaltos iniciatyva siekiant „susirinkti sau dividendus“.

„Tai net nesolidu, nesulaukti, kiek reikės, savaitę ar dvi, kol bus baigtas tyrimas. Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą“, – BNS sakė „valstiečių“ vadovas.

Tyrimas – dėl nuslėptų ryšių

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.

GALERIJA

  • Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
  • Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
  • Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
  • Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
  • Tyrimas dėl I. Rozovos: Seimo komitetas liudyti kviečia ir S. Skvernelį
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Anonimas

Kada bus atskleisti uzslaptinti 75 metams kgbistu sarasai?

Anonimui Pydarui

Kiek dar mėtys baijerius.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS