„Žvelgiant iš techninės pusės, turiu omenyje gryną derybų procesą, už kurį esu atsakinga, taip, tai įmanoma“, – interviu BNS sakė Europos Komisijos (EK) narė.
Kaip rašė BNS, Lietuva siekia, kad Ukrainos narystės pradžios data ES būtų 2030 metų sausio 1 diena.
Briuselis nori, kad Ukraina ir Moldova šiemet gautų pritarimą oficialioms deryboms, tačiau Vengrija vilkina Kyjivo kandidatūros svarstymą.
„Vengrijos atvejis įdomus, nes ši šalis uždegė žalią šviesą suteikti Ukrainai kandidatės statusą, o paskui pakeitė nuomonę. (...) Viena vertus, turime atvesti Ukrainą iki stojimo proceso pabaigos. Kita vertus, turime kalbėtis su Vengrija ir bet kuria kita valstybe nare, kuri turėtų nuogąstavimų dėl Ukrainos narystės ES“, – sakė M. Kos.
Kitos interviu temos:
* Žodžio laisvės svarba ES;
* (Ne)užvertos durys Sakartvelo narystei;
* Palaikymas naujų narių prisijungimui;
* ES plėtra – taiko garantas žemyne.
– Pirmiausia norėčiau pakalbėti ne apie ES plėtrą, o apie žodžio laisvę. Kalbamės tą dieną, kai prie Seimo vyko protestas dėl žiniasklaidos laisvės ir mūsų visuomeninio transliuotojo politizavimo. Ar Europos Komisija įžvelgia grėsmę žodžio laisvei Lietuvoje?
– Aš nekomentuoju – ir mes (EK – BNS) to nedarome – įvykių mūsų valstybėse narėse. Kalbant apskritai, žodžio laisvė yra labai svarbi ES plėtros proceso dalis. Šalys, kurios neužtikrina laisvo žodžio, laisvos žiniasklaidos ar saviraiškos laisvės, negali tapti ES narėmis. Tai yra vadinamųjų pamatinių vertybių dalis. Be laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos demokratija negali funkcionuoti. Mums reikia laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos, kad piliečiams būtų suteikta informacija, jog jie galėtų sekti, ką daro valdžia, reikalauti Vyriausybės atsakomybės ir, žinoma, gauti informaciją. Man tai yra pagrindas ir viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių.
Be laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos demokratija negali funkcionuoti.
– Kalbant apie potencialias naujas Europos Sąjungos nares, Lietuvoje daugiausia kalbama apie Ukrainą. Ar šalis gali tapti nauja Europos Sąjungos nare, kol Ukrainos teritorijoje vyksta aktyvūs kariniai veiksmai?
– Mes dar neturime tokios patirties, pirmą kartą istorijoje deramės su šalimi, kurioje vyksta karas. Ši šalis demonstruoja didžiules pastangas, kol Ukrainoje krenta bombos, šalis vykdo stojimo procesą. Reikia įgyvendinti reformas, atlikti peržiūras. Šiuo atžvilgiu mes ruošiame šalį, kad ji galėtų įstoti į ES, šalis turi atitikti Kopenhagos kriterijus, turi užbaigti derybas ir tai užtruks.
– Ar 2027-ieji, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, gali tapti lūžio tašku derybose dėl Ukrainos narystės?
– Mes jau esame derybų procese. Šį vakarą vykstu į Lvivą, į neformalų Bendrųjų reikalų tarybos susitikimą, ir tikiuosi, kad gausime signalų ar kryptį, jog galime tęsti darbą su stojimo į ES skyriais.
Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip greitai Ukraina įgyvendins reformas, kaip greitai mes galėsime uždaryti derybinius skyrius. Bet tai, ką matome dabar, kartais atrodo neįtikėtina, kad šalis, kovojanti kare, tuo pačiu metu derasi dėl stojimo į ES. Pavyzdžiui, net Švedija, kuri iki šiol buvo greičiausia šalis su stojimo procesu, nes turėjo gerą išsivystymo lygį, net jai prireikė trejų metų.
2027 metai, kaip matome šiandien, bus labai svarbūs Bendrijos plėtrai, nes jei viskas klostysis gerai techninėje derybų dalyje, 2026-ųjų pabaigoje galėtume baigti derybas su Juodkalnija. Jūsų pirmininkavimo metu būtų galutinai parengta Juodkalnijos stojimo sutartis.
– Jei bus baigtos derybos su Juodkalnija, kokia atsakomybė tokiu atveju teks Lietuvai? Ko Europos Komisija tokiu atveju tikisi iš Lietuvos?
– Šiandien čia, Lietuvoje, susitinku su įvairių institucijų atstovais, ir man svarbiausia tai, ką čia pastebiu ir jaučiu, – didžiulė parama plėtrai. Ne tik iš politikų, iš „Eurobarometro“ žinome, kad 74 proc. jūsų šalies piliečių palaiko plėtrą. Manau, kad gyvename įdomiais geopolitiniais laikais, jog kiekvienas būsimas pirmininkavimas vaidins labai didelį vaidmenį. Kalbant apie jūsų pirmininkavimą 2027 metų pirmąjį pusmetį, kaip sakiau, tai bus baigiamasis Juodkalnijos stojimo sutarties rengimo etapas.
Tada Albanija paskelbė – ir mes Komisijoje tai palaikome – kad nori baigti derybas 2027 metų pabaigoje. Taigi mes taip pat uždarysime stojimo skyrius su Albanija. Ir tikiuosi, kad uždarysime daug skyrių su Ukraina bei Moldova. Taip pat tikiuosi, kad galėsime pajudėti į priekį su Serbija. Žinote, aš esu Komisijos narė vienus metus, per juos atidarėme ir uždarėme daugiau skyrių nei per pastaruosius 15 metų. Jūsų pirmininkavimo metu taip pat pagerinsime kai kuriuos rekordus.
– Yra šalių, kurios prieštarauja Ukrainos narystei ES. Ar įmanoma nulaužti jų veto šiuo klausimu?
– Jūs pasakėte „šalys“, aš žinau tik vieną šalį, kuri yra prieš, ir tai yra Vengrija. Žinote, Vengrijos atvejis įdomus, nes ši šalis uždegė žalią šviesą suteikti Ukrainai kandidatės statusą, o paskui pakeitė nuomonę.
(...) Žinome, kad Vengrija priešinasi Ukrainos narystei, bet tuo pat metu dirbame ir su Vengrija. Aš rimtai vertinu valstybių narių susirūpinimą. O susirūpinimas gali būti labai įvairus ir sudėtingas. ES sprendimų priėmimo proceso grožis tas, kad visi turi būti įtraukti. Taigi, viena vertus, turime atvesti Ukrainą iki stojimo proceso pabaigos. Kita vertus, turime kalbėtis su Vengrija ir bet kuria kita valstybe nare, kuri turėtų nuogąstavimų dėl Ukrainos narystės ES.
– Lietuvos pareigūnai kaip galimą Ukrainos narystės datą yra ne kartą nurodę 2030 metų sausio 1 dieną. Ar manote, kad tai reali data?
– Nežinau, nes nežinau, kokia bus dinamika valstybėse narėse. Žvelgiant iš techninės pusės, turiu omenyje gryną derybų procesą, už kurį esu atsakinga, taip, tai įmanoma.
– Lietuva ne vienus metus palaikė artimus ryšius ir su Sakartvelu, turinčiu kandidatės šalies statusą. Ar šalyje pasikeitus politiniam klimatui ir vykstant dabartiniams politiniams procesams, durys į ES narystę Sakartvelui užsivėrė?
– Sakartvelas tebėra šalis kandidatė, tad durys yra atviros. Tačiau Sakartvelas arba Sakartvelo valdžia turi keistis. Jie sustabdė derybas arba stojimo procesą ir pradėjo priiminėti įstatymus, kurie aiškiai prieštarauja Europos standartams. Jei jie negrįš į europinį kelią, jei jie nesusilaikys nuo antieuropietiškų įstatymų priėmimo, tolesnio kelio šiai šaliai nėra.
Dėl to man liūdna, ypač matant tūkstančius protestuotojų, kurie su Europos vėliavomis eina į gatves ir reikalauja europietiškos ateities. Mano žinia Sakartvelo vyriausybei aiški – prašome grįžti į europinį kelią. Nustokite sodinti į kalėjimus savo žmones, žurnalistus, oponentus, pilietinės visuomenės atstovus. Jums yra vieta Europoje, bet tik kaip demokratinei šaliai.
– Kalbėjome apie Vengriją, kad ji skeptiškai vertina Ukrainos narystę, tačiau kaip apskritai ES šalys vertina Bendrijos plėtros galimybes? Ar šalys skeptiškai žiūri į naujų narių priėmimą į ES šeimą?
– Atlikome „Eurobarometro“ tyrimą ir 56 proc. Europos Sąjungos piliečių pritaria plėtrai. Tai 17 proc. daugiau nei prieš dešimt metų. Mūsų nuomone ir remiantis mūsų analize, pagrindinis veiksnys, lemiantis palaikančiųjų plėtrą augimą, yra saugumo aspektas.
Tai yra visiškai nauja, palyginti su 2004 metais, kai jūsų šalis, mano šalis Slovėnija ir dar aštuonios šalys tapo ES narėmis. Tuo metu, kalbu daugiau apie savo šalį, kurią geriausiai pažįstu, narystę ES vertinome daugiausia per ekonominius akinius, tai buvo labiau susiję su gerove.
Tačiau dabar, esant tokioms geopolitinėms aplinkybėms, su plėtros procesu mes tam tikra prasme grįžtame prie Europos Sąjungos ištakų, kad ES yra taikos projektas ir laisvės projektas, ne tik gerovės. Šiuo požiūriu džiaugiuosi, kad turime bendrą didelę paramą, ypač Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
Kita vertus, turime keturias šalis, kuriose piliečių parama nesiekia 50 proc. ir su šiomis šalimis turime dirbti. Apskritai, žinote, turime dirbti su visomis valstybėmis narėmis, kai kalbame apie plėtrą. Kodėl? Išsiaiškinome, kad 67 proc. mūsų piliečių neturi pakankamai informacijos apie tai, ką reiškia plėtra.
Pavyzdžiui, kai kurie žmonės sako, kad plėtra mus sužlugdys. Bet jei pažiūrėtume į labiausiai derybose pažengusią šalį, kuri šiuo metu yra Juodkalnija, joje gyvena 600 tūkst. žmonių, tai beveik kaip Vilniuje. Taigi, bet kokiu atveju Juodkalnijos narystė negali sukelti pavojaus Europos Sąjungai, tačiau turime pateikti atsakymus į mūsų piliečių nuogąstavimus. O didžiausi nuogąstavimai yra nelegali migracija, sprendimų priėmimo procesas Europos Sąjungoje, ar turime pakankamai pinigų, kaip finansuosime plėtrą? Todėl ateinančiais metais būsime daug aktyvesni ir valstybėse narėse.
– Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys po susitikimo su jumis pareiškė, kad ES plėtra yra geopolitinis instrumentas kontinentui, padedantis užtikrinti taiką. Jūsų nuomone, ar didesnis ES narių skaičius garantuos taiką žemyne?
– Esu tuo tikra ir labai džiaugiuosi šiais dviem jūsų politikų pareiškimais. Aš užaugau Šaltojo karo metais komunistinėje Jugoslavijoje. Mes manėme, kad taika yra savaime suprantamas dalykas. Bet 1991 metų birželio 25 dieną, praėjus kelioms valandoms po to, kai mano šalis paskelbė nepriklausomybę, Jugoslavijos kariuomenės tankai išriedėjo į gatves ir kilo karas.
Tai buvo toli gražu ne taip baisu, kaip vėliau Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ar šiandien Ukrainoje. Bet, žinote, aš esu tokio amžiaus, kad tikrai matau, jog ES yra taikos projektas. Kai šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo Europos integracija, ji prasidėjo ne kaip politinė sąjunga, o labiau dėl anglies ir plieno. Tačiau per tai politinis suartėjimas tapo vis stipresnis. Iš pradžių turėjome šešias valstybes nares, o paskui vis daugiau ir daugiau.
To niekada anksčiau nebuvo. Bet jei padarysime tai dabar, pirmą kartą istorijoje galėtume turėti vieningą Europą, kuri būtų stipri ne tik ekonomiškai, bet ir kitais aspektais, tokiais kaip saugumas, gynyba.
Šiandien matome, kad ES teritorijoje niekada nebuvo karo, bet karas Europoje vyko. Esu įsitikinusi, kad jei norime turėti saugumą ir taiką Europoje, turime integruoti Ukrainą, Moldovą ir Vakarų Balkanų šalis. Todėl plėtra man šiandien yra daug daugiau nei plėtra, tai – taikos kūrimas Europoje, darbas vienijant Europą.
To niekada anksčiau nebuvo. Bet jei padarysime tai dabar, pirmą kartą istorijoje galėtume turėti vieningą Europą, kuri būtų stipri ne tik ekonomiškai, bet ir kitais aspektais, tokiais kaip saugumas, gynyba. Taip pat mes būtume europinių vertybių sala. Galbūt vienintelė sala pasaulyje, kur vertybės iš tiesų vertinamos.
Naujausi komentarai