„Lietuva yra didelę diasporą turinti valstybė ir, šalies nacionalinio saugumo ir geopolitinei situacijai sudėtingėjant, jai ypač reikia kiek įmanoma daugiau pilietiškų, patriotiškų ir aktyvių piliečių, kurių balsas būtų girdimas ir Lietuvos strateginėmis partnerėmis esančiose valstybėse“, – penktadienį rezoliuciją pristatė vienas iš komisijos narių Tomas Girnius.
Komisija taip pat siūlo tobulinti Pilietybės įstatymą, leisti kitoje valstybėje privalomą pradinę karo tarnybą atlikusiems arba einantiems asmenims išsaugoti pilietybę.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad niekas negali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Dėl to emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Lietuvoje ir užsienyje vyko jau du referendumai, siekiant pakeisti Konstituciją ir įteisinti galimybę daugiau asmenų turėti dvigubą pilietybę. Abu kartus pritarta šiam tikslui, tačiau abu referendumai neįvyko, nes juose nedalyvavo būtinas minimalus piliečių skaičius.
Kitoje rezoliucijoje Seimas ir Vyriausybė raginami įtraukti Lenkijos lietuvius į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, dedant pagrindus galimai evakuacijai per Suvalkų koridorių, stiprinti pasienio gyventojų sąmoningumą būti budriems.
„Siūlome Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos lietuvių bendruomenėms organizuoti mokymus, skirtus Lietuvos gyventojų galimai evakuacijai iš Lietuvos, informacijos sklaidai, tarpusavio veiksmų koordinavimui“, – sakė komisijos narys Jonas Vydra.
Dar kitame PLB priimtame dokumente raginama atsižvelgti į tautinės tapatybės išsaugojimą ir puoselėjimą, todėl prašoma užtikrinti, kad diasporai skirtos programos ir projektai būtų diferencijuojami atsižvelgiant į konkrečius užsienio lietuvių bendruomenių ypatumus, geografinį atstumą, demografinę sudėtį.
Ministerijų prašoma sukurti interneto svetainės skiltį, skirtą pasiekti žmones, turinčius tolimesnių lietuviškų šaknų ir nemokančius lietuvių kalbos, bei centralizuotą, lengvai prieinamą švietimo ir kultūros sritis apimančią informacinę bazę, kurioje bendruomenės ir mokyklos galėtų rasti visą reikalingą informaciją.
„Prašome Kultūros ministerijos iš dalies finansuoti naujų tautinių kostiumų įsigijimą diasporos meniniams kolektyvams, praplėsti kultūros paso naudojimo galimybes neformaliųjų lituanistinių mokyklų moksleiviams“, – kalbėjo Rasa Mauragis.
Kitoje rezoliucijoje taip pat siūloma įvertinti galimybę sudaryti sąlygas Lietuvos darbdaviams įdarbinti ar į stažuotės programas priimti asmenis, ketinančius grįžti į Lietuvą, tačiau vis dar gyvenančius užsienyje, pagreitinti užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, užtikrinti, kad dirbę užsienyje ilgiau nei 30 mėnesių per 36 mėnesius, bent šešis mėnesius gautų nedarbo ar socialinę išmoką kaip saugumo pagalbą, tuo skatinant grįžimą.
Priimtuose dokumentuose komisija prašo institucijų didinti diasporos politikai skiriamą finansavimą, užtikrinti reikiamas lėšas 2027-ųjų spalio pabaigoje vyksiančiam Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui.
Nuolatinė Seimo ir PLB komisija įkurta 2007 metais. Paprastai ji posėdžiauja du kartus per metus.
Komisiją sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai ir Seimo nariai. Jai vadovauja du pirmininkai.
Komisijos tikslas – puoselėti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, teikti pasiūlymus Seimui ir kitoms valstybinėms institucijoms.
Naujausi komentarai