V. ČMILYTĖ-NIELSEN NEATMETA, KAD LAISVĖS PARTIJA GALI PASITRAUKTI IŠ KOALICIJOS

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad tęsiantis politinėms įtampoms Laisvės partija gali palikti valdančiąją koaliciją ir pasitraukti į opoziciją.

Tačiau ką tokiu atveju darytų likusieji partneriai – konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – pasak politikės, nėra diskutuojama.

„Neatmetu tokios galimybės. Jų pačių reikia klausti, kokią 2024 m. rinkimų strategiją jie ruošia. Natūralu, jeigu partijoje didės įtampos, didės spaudimas, matyt, svarstys įvairius variantus, bet aš tikrai nenoriu kalbėti už koalicijos partnerius. Tikiu, kad jie patys gali“, – penktadienį LRT televizijai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tokių aptarimų, kažkokių diskusijų nėra turėta. Manau, kad kiekviena partija savo viduje turi įvairių diskusijų ir ruošiasi įvairiems variantams. „Laisviečių“ galimas kelias, ruošiantis 2024 metų rinkimams, visų pirma – jų reikalas“, – kalbėjo ji.

Politikė pažymi, kad pastarąsias savaites viešojoje erdvėje pasirodantys „laisviečių“ pareiškimai ir kritika tenkanti koalicijos partneriams dėl pernelyg menko palaikymo Laisvės partijai svarbiems įstatymo projektams yra vidinių politinių įtampų pasekmė.

„Sakyčiau, kad „Laisvės partijos“ veikimas pastarosiomis savaitėmis, pradedant, matyt, nuo tos vadinamosios nutekintos strategijos – slaptos ar ne slaptos – yra veiksmai, padiktuoti vidinių partinių įtampų, matyt, ir tų lūkesčių, kuriuos jie buvo nepagrįstai iškėlę. Jie davė labai aiškius rinkiminius pažadus, kurių negalėjo įgyvendinti taip greitai, kaip buvo pasižadėję“, – svarstė parlamento vadovė.

„Matyt, tai, ką mes matome dabar, yra tam tikro įsivarymo savęs į kampą rezultatas“, – teigė ji.

Liberalų sąjūdžio vadovė taip pat pastebėjo, kad jos vadovaujama politinė jėga turi pastabų koalicijos partneriams. Tačiau, tęsė ji, kitaip nei Laisvės partijos nariai, kritikai išsakyti renkasi kitus būdus.

Be to, paaštrėjusią Laisvės partijos retoriką politikė sieja su artėjančiais rinkimais.

„Kaip ir sakiau prieš rinkimus, natūralu, kad kiekviena partija, kiekviena politinė jėga savo skirtingumus ryškins. Mes tiesiog pasirenkame kitokį kelią, „laisviečiai“ eina į santykių aštrinimą, į šiokį tokį skandalizavimą. Manau, kad teisingas kelias yra visgi tartis dėl tų dalykų, kurie yra valstybiškai svarbūs, tai – biudžetas, esminiai saugumo ir gynybos sprendimai, sprendimai socialinėje ir švietimo srityse, o dėl kitų dalykų per pozityvą, per konstruktyvą reikia rodyti, kuo mes esame skirtingi“, – akcentavo ji.

Kiek anksčiau naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Laisvės partijos valdybos veiksmų plane nurodoma, kad Civilinės sąjungos įstatymo patirsiant nesėkmę, „laisviečiai“ „gali būti priversti“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos Komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė delfi.lt, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.

Visgi, įtampos tarp koalicijos partnerių išaiškėjo ir praėjusią savaitę vykusio Vyriausybės pasitarimo metu. Aptariant Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.

Tuo metu šį antradienį Seimui atmetus siūlymą atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams, „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius surengė pilietinio nepaklusnumo akciją ir konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.