V. Čmilytė-Nielsen: supratau, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys „tokios tylios“ (interviu) | Diena.lt

V. ČMILYTĖ-NIELSEN: SUPRATAU, KODĖL ŠEŠĖLINĖS VYRIAUSYBĖS MOTERYS „TOKIOS TYLIOS“ (INTERVIU)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kol kas per anksti kalbėti apie dešiniųjų valdančiąją koaliciją kaip apie Lietuvoje jau nebepopuliarią valdžią.

„Šiandien, manau, ir valdančioji koalicija, ir Vyriausybė daro tikrai daug, kad pasitikėjimas sprendimais būtų labai didelis“, – interviu Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad cinizmu ir politiniais išskaičiavimais pasižymėjo būtent anksčiau valstybės vadeles laikiusi „valstiečių“ dominuojama valdžia.

Pasak jos, vertinant dabartinės valdžios priimtus sprendimus dėl pandemijos valdymo, būtina suprasti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis Vyriausybei tenka darbuotis. Todėl, pažymi liberalė, kritika, kuri Ingridos Šimonytės Ministrų Kabinetui atkeliauja iš opozicijos ar Prezidentūros, turėtų būti pirmiausiai konstruktyvi.

Parlamento vadovė Eltai duotame interviu atskleidė, kaip vertina esamą situaciją valdančiosios daugumos gretose ir bendradarbiavimo kokybę su opozicine „valstiečių“ frakcija. Kalbėdama apie valdančiuosius ji pažymėjo pernelyg nesureikšminanti pasigirdusių svarstymų apie I. Šimonytės trintis su konservatorių frakcija, o komentuodama Laisvės partijos darbą koalicijoje neslėpė, kad į Aušrinės Armonaitės vedamos politinės jėgos „jaunatvišką entuziazmą“ Liberalų sąjūdis žiūri su „geranoriška šypsena“.

Kalbėdama apie santykius su opozicija V. Čmilytė-Nielsen atsiliepė pozityviai. Daugiau klausimų Seimo pirmininkei kilo tik dėl šešėlinės „valstiečių“ Vyriausybės darbo prasmingumo bei jos vadovo Ramūno Karbauskio pastabų apie „tris nesusikalbančias moteris valdžioje“. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, viešojoje erdvėje vis pasigirstantys pasisakymai, kai moteriškumas pastatomas priešpriešiais racionalumui bei politinei lyderystei, rodo, kad Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, jog vyrai yra patikimesni vadovai. Tačiau, tikina politikė, tokiam samprotavimui tiesiog nėra jokio pagrindo, nes vyriškos lyties R. Karbauskis, priminė ji, dar ne taip seniai negalėjo susišnekėti su kitu vyru – buvusiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Apskritai, daro prielaidą V. Čmilytė-Nielsen, tokie „valstiečių“ lyderio pareiškimai tiesiog paaiškina, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys yra tokios tylios.

„Jos, matyt, Ramūnui Karbauskiui nuotaikos gadinti nenori“, – sakė Seimo vadovė.

Jos, matyt, Ramūnui Karbauskiui nuotaikos gadinti nenori.

– Pandeminė situacija tapo savotišku lakmuso popierėliu vertinant tiek buvusios, tiek ir dabartinės valdžios bei Vyriausybės darbą. Ponia pirmininke, Jūsų nuomone, kaip tvarkosi dabartinė valdžia su iššūkiais, kuriuos sukėlė koronavirusas?

– Pradėsiu nuo to, kad kadencijos pradžia sutapo su ypač sudėtingu antrosios bangos laikotarpiu – iš esmės piku. Akivaizdu, kad pirmųjų mėnesių pagrindinis darbas buvo sumažinti susirgimų ir mirčių skaičių. Tai pavyko suvaldyti. Dabar dėl naujosios COVID –19 atmainos situacija vėl sudėtinga. Bet, manau, žvelgiant į tai, kokie iššūkiai iškyla šiuo laikotarpiu Vyriausybei, aš jos padarytą darbą ir padarytus sprendimus vertinu pozityviai. Manau, kad tikrai yra pagrindo tai daryti. Situacija yra beprecedentė. Ji yra labai neapibrėžta ir, aš manau, kad tas darbas turėtų būti gerai vertintinas.

– Tačiau labai daug strėlių Vyriausybei lėkė dėl komunikacijos. Pati premjerė sakė, kad kas tik dėl komunikavimo nekritikavo jos vadovaujamo Ministrų Kabineto. Kita vertus, nemažai klausimų sulaukė pastarosios savaitės sprendimas, kai, priešingai nei buvo aiškinta anksčiau, kad atlaisvinimai bus, jei mažės užsikrėtimų, padaryta tarsi atvirkščiai. Užsikrėtimų statistikai negerėjant buvo priimtas sprendimas karantiną atlaisvinti. Jūs matote visame tame klaidos elementų? Juolab kad tiek opozicija, tiek prezidentas ne kartą sakė, kad atlaisvinimų reikėjo jau anksčiau.

– Ne, aš klaidos nematau. Juk tai nėra tikslusis mokslas. Šioje situacijoje nėra vienos laiminčios strategijos, nėra taip, kad tu laikysiesi vienos krypties ir būtinai rezultatas bus toks, kokio tikiesi. Akivaizdu, kad yra labai daug nenumatytų veiksnių: naujos atmainos, žmonių nuotaikos, pandeminis nuovargis, nenoras laikytis apribojimų... Kitas dalykas, į kurį, manau, pamirštama atkreipti dėmesį, yra vakcinavimo tempai. Lyginant su žiemos mėnesiais, mes turime per 20 proc. žmonių, paskiepytų pirmąja vakcina. Žinoma, tai negarantuoja visuomenei imuniteto plačiąja prasme, tačiau padeda mums tikėtis, kad vakcinavimo tempams nelėtėjant ir suvakcinavus tiek vyresnio amžiaus, tiek rizikos grupei priklausančius jaunesnius žmones, mes turėsime mažiau sunkių ligos atvejų ir mirčių, net jei susirgimų skaičius šiek tiek didės. Tad aš suprantu Vyriausybės sprendimų logiką, aš ją pateisinu. Situacija yra tikrai sudėtinga, nes reikia subalansuoti visiškai skirtingų visuomenės grupių interesus.  

– O šiame balanse buvo svarbus akcentas smuktelėję Vyriausybės reitingai?

– Aš manau, kad praėjus penkiems mėnesiams po Seimo rinkimų tikrai ne apie reitingus yra galvojama, o apie išvairavimą iš labai sudėtingos situacijos. Mes dabar galime kalbėti apie šviesą tunelio gale, apie vasarą, kai turėsime ir masinę vakcinaciją ir, tikėkimės, plano paskiepyti 70 proc. gyventojų realizavimą. Šis galutinis tikslas nėra taip toli, tad, manau, dabar ne apie reitingus eina kalba, o apie tai, kaip su mažiausiais praradimais išeiti iš situacijos.

– Jūs teigiate, kad ši valdžia labiau žiūri į tai, kaip daugėja pasiskiepijusių žmonių, o ne į tai, kaip didėja nepasitenkinimas valdžia?

– Aš manau, kad neabejotinai ši valdžia žiūri į kasdienių mirčių skaičių. Aš tą žinau. Statistika, kuri rodo, kiek per dieną miršta žmonių, kiek yra sunkių susirgimų, kiek yra užpildyta lovų – tokia statistika yra svarbi, o ne tai, kokios apklausos yra. Tai yra tiesiog nesulyginamų svorių dalykai.

Aš manau, kad praėjus penkiems mėnesiams po Seimo rinkimų tikrai ne apie reitingus yra galvojama, o apie išvairavimą iš labai sudėtingos situacijos.

– Bet politikoje valdžios populiarumas ir palankus vertinimas yra vienas iš įrankių, kad visuomenė jos priimamais sprendimais pasitikėtų, kad jų nekvestionuotų ir kad jų laikytųsi. Galbūt galima net kelti klausimą, ar nepopuliari valdžia gali tinkamai užtikrinti svarbių klausimų įgyvendinimą.

– Taip, bet aš manau, kad yra gerokai per anksti kalbėti apie šią valdžią kaip nepopuliarią. Aš manau, kad mes kaip tik matėme didelį cinizmą ar politinio išskaičiavimo pavyzdį praėjusį rudenį. Tuomet, priešrinkiminiu laikotarpiu, valdžios sprendimai, susiję su pandemijos valdymu, buvo atidėliojami. Iš esmės situacija buvo paleista ir tuo momentu buvo labai daug klaidų padaryta. Šiandien, manau, ir valdančioji koalicija, ir Vyriausybė daro tikrai daug, kad pasitikėjimas sprendimais būtų labai didelis. Kita vertus, premjerė, kuri ant savo pečių yra užsikėlusi didžiulę naštą, nebijo pripažinti klaidų ir, esant reikalui, nebijo atsiprašyti. Aš matau tai kaip labai didelę vertybę.

– Kartkartėmis viešojoje erdvėje šmėsteli informacija apie valdančiųjų trintis. Dar neseniai kalbėta apie premjerės trintis su konservatorių frakcija. Ar tai Jums kelia nerimą?

– Taip, tokia informacija šmėsteli. Bet natūralu, kad ieškoma intrigos, ir tai visiškai suprantama. Tačiau tai nerimo man ypatingo nekelia, natūralu, kad mūsų partijose ir frakcijose kartais nuomonės išsiskiria ir ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir frakcijų viduje. Mes turime diskusijas vienu ar kitu klausimu, dėl vieno ar kito kandidato... Apskritai aš nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų kitaip demokratinės organizacijos veikti. Taigi tikrai nenorėčiau, kad koaliciją sudarytų partijos, kuriose balsuojama pagal vado nurodymą.

– Buvo pasirodę samprotavimų apie tai, kada premjerė Ingrida Šimonytė svarstytų nebevadovauti Vyriausybei. Kaip sakė pati Ingrida Šimonytė, toks variantas tarsi teoriškai įmanomas esant vienai aplinkybei – jeigu ji prarastų valdančiosios daugumos palaikymą. Jūs įsivaizduojate tai kaip galimą variantą realybėje: štai valdančioji dauguma nustoja pasitikėti I. Šimonyte ir premjerė nusprendžia trauktis? Ar visgi tai yra tokio lygio hipotetinis scenarijus, apie kurį galima tik pakalbėti?

– Aš matau premjerės pasakymą kaip visiškai akivaizdaus fakto konstatavimą: jei nebus koalicijoje pasitikėjimo ja, ji trauksis. Tai yra suprantama ir tą diktuoja demokratinio veikimo logika, tačiau apie tai dabar kalbėti nematau jokio pagrindo.

– Laisvės partija ne ką rečiau atsiduria diskusijų epicentre. Opozicija dažnai ją kritikuoja pašiepiamai, įvesdama „TikTok“ žanrą... Kaip Jūs regite Laisvės partijos darbą. Ar ši nauja politinė jėga įsivažiavo Vyriausybėje ir Seime?

– Tai yra mūsų koalicijos partneriai, daugeliu klausimų mūsų nuomonės sutampa, yra ir klausimų, kuriais mes kitokį raiškos būdą pasirenkame. Tad taip juos ir vertinu, kaip koalicijos partnerius, su kuriais mus sieja konstruktyvaus darbo siekis.

– Jūsų partijos kolega, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ponas Gentvilas sakė, kad Laisvės partijos elgesys yra „jaunatviškai karštakošiškas“. Esą dėl to, kad Laisvės frakcija teikė nesuderinusi projektus dėl neapykantos kalbos, dėl lyties keitimo. Pasak Gentvilo, dėl tokio „džiazavimo“ buvo galima sukelti sunkumų esminiams projektams, kaip partnerystės įstatymo įgyvendinimas. Jūs sutiksite su Gentvilu, kad kolegos turi to jaunatviško karštakošiškumo?

– Aš galėčiau sakyti, kad koalicijoje, be abejo, tariamės. Geriausiai, kad pavienės iniciatyvos nekliudytų bendram darbui. Tokio darbo koalicijoje mes ir siekiame. O Eugenijus, kalbėdamas apie Laisvės partiją, puikiai prisimena, kaip mes Liberalų sąjūdį pristatome – kad mes esame gyvenimo užgrūdinti realistai. Tai taip, to jaunatviško entuziazmo... Į tą jaunatvišką entuziazmą mes žiūrime su tokia geranoriška šypsena.

– O jei apie ne tik šypsenas keliančius vaizdinius viešojoje erdvėje... Dabar, kai valdančiojoje daugumoje svarbias pozicijas yra užėmusios moterys, apie tai socialiniuose tinkluose dažnai primenama memais. Tą pažymėjęs yra ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, sakydamas, kad trys moterys valdžioje nesusikalba. Tarsi rodydamas tam tikrą priežastinį ryšį tarp „moterys“ ir „nesusikalba“. Suprask, kad natūralu, jei jau moterys, tai jau ir nesusitvarko. Kaip žiūrite į tokius „valstiečių“ šešėlinio premjero pasisakymus? Tai tiesiog fakto konstatavimas, kad jūs – moterys, ar visgi bandoma subtiliai kažką daugiau pasakyti?

– Rimtai atsakant į šį klausimą aš prisiminiau, kad didžiulio nesusikalbėjimo būta praėjusią kadenciją tarp paties Ramūno Karbauskio ir, pavyzdžiui, tarp jo politinės jėgos deleguoto Seimo pirmininko. Matyt, nesusikalbėjimas yra susijęs ne su lytimi. Man ši pastaba, kad moterys valdžioje gadina nuotaiką, buvo akivaizdi užuomina į tai, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys yra tokios tylios. Jos, matyt, Ramūnui Karbauskiui nuotaikos gadinti nenori.

– O jei į šią problemą pažiūrėtume plačiau, sociopolitiniu aspektu. Ar tokios pastabos indikuoja kažkokį kontekstą? Štai mes dar neseniai kokį mėnesį intensyviai diskutavome apie Stambulo konvenciją, kurios epicentre taip pat smurtą pateisinantys stereotipai apie moteris... Tačiau diskusijoje viskas pasisuko taip, kad Lietuvoje nėra problemos kalbant apie smurtą prieš moteris, kad valstybė čia susitvarko. Ką visa tai rodo apie mūsų visuomenę?

– Manau, kad mūsų visuomenėje vyrauja tas tradicinis požiūris į moteris ir vyrus. Ir į vyrus kaip labiau tikėtinus ar labiau patikimus sprendimų priėmėjus. Susiklostė tokia situacija, kad trys sąrašo lyderės rinkimuose buvo moterys: Ingrida, aš ir Aušrinė. Tačiau tai jokiu būdu nėra indikacija, kad su lytimi susijusios problemos Lietuvoje yra išspręstos, kad moterų teisėse mes pasiekėme didžiulį proveržį. Taip, yra pažanga, tačiau kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, kalbant apie požiūrį į vaikus auginančias mamas, apie galimybes joms derinti šeimą ir karjerą – tai tos problemos niekur nėra dingusios ir joms reikia ne vieno dešimtmečio išspręsti.

– Galiausiai Seimo sudėtis visa tai rodo, moterų parlamente – mažuma.

– Moterų yra daugiau nei kitų kadencijų Seimuose, tačiau mes tikrai negalime kalbėti apie paritetą. Mes negalime kalbėti apie lygybę, o kalbant apie Stambulo konvenciją, argumentas, kad valdžioje yra kelių moterų vedamos partijos ir kad dėl to mums nereikia Stambulo konvencijos... Toks požiūris man kelia šypseną, tai yra visiškas nesupratimas, apie ką yra Stambulo konvencija ir tai, kokia gaji problema yra smurtas prieš moteris.

– Kai buvo paskelbta, kad Stambulo konvencijos klausimas atidedamas kitai sesijai, buvo tarsi tokių minčių, kad gal reikėtų švietėjišką veiklą Seimo nariams pravesti, juos supažindinti su šios konvencijos tekstu. Ar tikrai įmanoma Seimo skeptikus įtikinti?

– Aš manau, kad čia yra keli dalykai. Stambulo konvencijos mes neketinome įtraukti į pavasario sesiją. Gana įdomiai susidėliojo, kad viešojoje erdvėje labai greitai ši tema tiesiog ėmė degti. Aš tai siečiau su karantino sukeltomis įtampomis. Kitaip tariant, daliai visuomenės tai tapo lyg ir žaibolaidžiu, kurie su nepasitikėjimu ar baime žvelgia į Stambulo konvenciją. Kalbant apie planą su Stambulo konvencijos klausimu eiti rudenį – taip, jis yra ir aš manau, kad švietėjiška veikla, o teisingiau diskusijos apie tai, apie ką konvencija yra, yra reikalingos ir jos vyks. Bet aš nemanau, kad tai turėtų būti kažkaip orientuota į Seimo narius. Manau, kad kur kas svarbiau, jog visuomenėje atsirastų supratimas, apie ką yra Stambulo konvencija. Diskusija reikalinga, tačiau Seime mes turime dalį parlamentarų, kurių neįtikins niekas ir neverta jų, matyt, įtikinėti.

Manau, kad kur kas svarbiau, jog visuomenėje atsirastų supratimas, apie ką yra Stambulo konvencija. Diskusija reikalinga, tačiau Seime mes turime dalį parlamentarų, kurių neįtikins niekas ir neverta jų, matyt, įtikinėti.

– Vyriausioji rinkimų komisija ir jos pirmininko klausimas. Kada, ponia pirmininke, galime tikėtis iš Jūsų žinios apie kandidatūrą į VRK vadovus?

– Mano tikslas yra, kad gegužės mėnesį mes išspręstume VRK klausimą, partijos ir kitos institucijos jau yra pateikusios savo deleguojamus narius. Po to, kai pateiksiu savo kandidatūrą, mes galėsime eiti į posėdžių salę svarstyti šio klausimo. Tikiuosi, kad tai bus iki gegužės pabaigos, iki kada mus ir įpareigoja terminas.

– Po Lauros Matjošaitytės keturmečio šioje pozicijoje keliate kažkokius specifinius reikalavimus naujam kandidatui?

– VRK pirmininkas yra svarbi pozicija ir aš manau, kad šioje kadencijoje, akivaizdu, bus keli svarbūs aspektai: tai ir internetinis balsavimas, ir galimi rinkimų pokyčiai sistemoje, apie ką Seime dabar diskutuojame. Bent jau kalbėdama su kandidatais nemažai dėmesio skiriu tam, kokia jų vizija ir kokius pokyčius jie mato.

– Dar norėčiau pakalbėti apie opoziciją. Ši valdančioji dauguma santykius su opozicija pradėjo ganėtinai griausmingai. Buvo nemažai įtampą keliančių dalykų skirstantis pozicijas parlamente. Kai kam galėjo net susidaryti įspūdis, kad kvepia gal net karu tarp valdančiųjų ir konkrečiai opozicinių „valstiečių“. Kaip Jūs dabar regite santykius su opozicija, bendrą darbą, jis konstruktyvus ar nekonstruktyvus?

– Aš manyčiau, kad bendras darbas yra gana konstruktyvus, kiek jis gali toks  būti tarp pozicijos ir opozicijos. Vertinčiau tą pirmųjų savaičių užaštrėjimą kaip pereinamojo laikotarpio vieną iš aspektų, kai buvę valdantieji dar nėra pripratę nebebūti valdančiaisiais ir kelia ne tik pageidavimus, bet ir reikalavimus. Dabar aš žvelgčiau į rezultatą – pavyzdžiui, Seimo valdybos sudėtis... Mes šiandien turime opozicijai ypač dosnią valdybą. Visos frakcijos yra atstovaujamos, prie valdybos prisijungė opozicijos lyderis. Jei žiūrėtume per siaurą pozicijos interesų perspektyvą, valdantiesiems tai nėra labai paprasta situacija. Bet, man atrodo, kad kaip tik tai yra gerai, kad mes kalbamės, nuolatos dirbame su deleguotais opozicijos atstovais. Mano galva, darbas vyksta gana  sklandžiai. Aš džiaugiuosi, kad opozicija išsirinko savo lyderį, tiesa, jis atstovauja ne visai opozicijai – tai dalies opozicijos lyderis. Tačiau toks buvo jų sprendimas.

– Prieš paskelbiant opozicijos lyderį „valstiečiai“ išsirinko šešėlinį premjerą, juo paskelbtas Ramūnas Karbauskis. Kuris, Jūsų manymu, yra tas tikrasis lyderis: Skvernelis ar Karbauskis?

– Matote, su šešėline Vyriausybe yra įdomus dalykas. Į tai atkreipia dėmesį ir pats opozicijos lyderis Skvernelis, kuris pats nedalyvauja šešėlinės Vyriausybės veikloje. Šešėlinė Vyriausybė atrodo yra labiau linkusi kritikuoti arba siūlyti tuos dalykus, kurie su Seimo, o ne tikrosios Vyriausybės darbu susiję. Galbūt tai priklauso nuo to, kad ir ponas Karbauskis visgi dirbo čia, Seime, ir jam tas darbas šiek tiek artimesnis. Aš darau tokią prielaidą, kad jis tiesiog nori kompensuoti savo fizinio nedalyvavimo parlamente faktą.

– Kitaip tariant, Karbauskis iš Seimo de jure išėjo, tačiau de facto liko.

– Iš to, kaip formuluojamos šešėlinės Vyriausybės iniciatyvos, aš matau daugiau noro daryti įtaką procesams Seime, o ne oponuoti Vyriausybei, kas būtų natūralu pagal šešėlinės Vyriausybės koncepciją.

– Toks pasirinktas profilis labiau stiprina ar silpnina opoziciją?

– Aš manau, kad ta šešėlinė Vyriausybė, kurią sudaro tik Ramūno Karbauskio parinkti gana artimi bendražygiai, ji nėra tokia solidi, kokia galėtų būti, jei ji jungtų kitas Seimo frakcijas.

– Jūs jau buvote susilaukusi iš Ramūno Karbauskio laiško apie savo įgarsintas mintis, kad ši šešėlinė Vyriausybė nėra tokia konstruktyvi kaip kad buvo žadėta. Ar Jūs tebesilaikote tos pačios nuomonės? Panašu, kad R. Karbauskis jautriai reaguoja į bet kokią kritiką, kad su šešėliniu Kabinetu kažkas negerai: Skvernelį apkaltino neskaičiusį jo Kabineto nutarimų, Jums kliuvo panašiai – sakė, kad nesate susipažinusi su visa informacija.

– O jos labai daug (juokiasi). Siunčia man dokumentus šešėlinės Vyriausybės. Stengiuosi su jais susipažinti, nors jų tikrai nemažai. Aš, tiesą pasakius, neturiu nieko ir pridurti apie šešėlinės Vyriausybės darbą. Formatas yra toks, koks jis yra. Tai yra vienas iš demokratinių įrankių. Jos darbo prasmingumas ar visų tų dokumentų prasmė – tai yra kvestionuotinas dalykas.

– Buvo tokia situacija, kai šešėlinis Kabinetas bandė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį išsikviesti, o šis per savo atstovę pareiškė, kad atvykti į neformalius darinius ne visada gali surasti laiko. Tuo tarpu lankytis įstatymo reglamentuotose formatuose – kitas klausimas. Jūsų pozicija neformalaus Karbauskio Kabineto atžvilgiu yra panaši į Dulkio? „Valstiečių“ Vyriausybė, kad ir šešėlinė, tačiau egzistuoja, bet oponavimo esmė ateina per opozicijos lyderį, kuriuo yra Saulius Skvernelis.

– Man atrodo, kad Seime opozicijos lyderis turi daugiau įrankių ir daugiau galimybių jais pasinaudoti. Man svarbus yra Seimo darbas ir čia opozicijos lyderis yra matoma figūra.

– Ir pabaigai apie opozicinius „valstiečius“. Dėmesį traukia „valstietiški exitai“. „Valstiečiai“ iš darbo grupės dėl rinkimų sistemos pertvarkos pasitraukė kovo mėnesį, dabar tarsi ketina trauktis ir iš švietimo susitarimo. Jūs viename interviu tai esate pavadinusi „valstietiška taktika“. Ko, Jūsų manymu, pasitelkdama tokią taktiką siekia frakcija ir ponas Karbauskis, kuris prie viso to itin aštriai kalba ne tik tarp „valstiečių“ ir valdančiųjų esamas ideologines skirtis, bet ir apie valdančiųjų sąmokslus, trukdančius bendram darbui.

– Sąmokslo teorijomis aš netikiu, dėl dalyvavimo rinkimų peržiūros grupėje kalbėjau su jos pirmininku (Andriumi Vyšniausku – ELTA)... Jis patvirtino, kad dokumentai yra siunčiami LVŽS atstovams. Aš bent jau viliuosi, kad tai nėra strategija viską dabar ignoruoti, ką siūlo opozicija. Natūralu, kad politikoje gali dėl kažko susikirsti nuomonės, bet lygiai taip pat su oponentais reikia ieškoti sprendimų.

– Seimo santykius su prezidentu šiek tiek temdo atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas. Jūs esate sakiusi, kad lyg ir palaikytumėte rotacijos būdu įgyvendinamą atstovavimą, kai prezidentas ir premjeras į EVT vyktų pakaitomis. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė, o trintys, panašu, teberusena. Ar čia dar galima kažką padaryti normalizuojant situaciją ir konflikto nepalikti savieigai, kaip dabar, ko gero, yra?

– Man atrodo, kad išmintingiausias sprendimas būtų prezidentui ir premjerei sutarti dėl atstovavimo EVT. Kai klausimai susiję su vykdomąja valdžia, galėtų atstovauti Lietuvai premjerė, o kitose EVT – prezidentas. Aš net šiandien neatmetu, kad tai būtų pats geriausias sprendimas.

– Bet juk problema ir yra surasti kompromisą. Kaip tą pasiekti? Ir apskritai, ar tos įtampos, kurios kyla tarp Prezidentūros ir valdančiųjų dėl to paties EVT, dėl pandemijos valdymo... Jūs matote tame pavojingesnių signalų, kad tai gali pakenkti tam pačiam Seimo darbui. Ar visgi tai tiesiog normalūs santykiai tarp skirtingų valdžių?

– Nebandysiu neigti – tokių trinčių kartkartėmis pasitaiko. Dalis jų yra visiškai natūralios ir suprantamos. Tačiau ypač dabar, pandeminiu laikotarpiu, kai labai svarbu žmonių pasitikėjimas valdžia, žinoma, visada yra geriausia, kad tiek Vyriausybė, tiek Prezidentūra, tiek ir Seimas kalbėtų daugiau mažiau vienu balsu... Kalbėtų būtent klausimais, kurie yra labai svarbūs ar net gyvybiškai svarbūs. Ar tai būtų vakcinavimas, karantino atlaisvinimo planai. Aš pasisakau už pozicijų derinimą ir reguliariai bendrauju tiek su prezidentu ir premjere ir manau, kad dialogas yra geriausias būdas.

– Sunku būtų surasti kitaip manantį. Bet grįžtant prie vieno iš konflikto priežasčių – EVT. Valdantieji su Stambulo konvencija nusprendė atsitraukti, nes visuomenėje užkilo per didelės įtampos. Gal tai gali būti analogija ir EVT klausimu. Valdančiųjų konservatorių gretose kalbama, kad jau į artimiausią EVT posėdį būtų galima siųsti premjerę, o ne prezidentą. Tarsi duodama suprasti, kad šis klausimas turi būti išspręstas čia ir dabar. Gal šį klausimą, perfrazuojant pačią premjerę, reikia palikti geresniems laikams?

– Kartosiu tą patį, ką sakiau iki tol... Man atrodo, kad geriausias būdas yra sutarti dviem lyderiams, nes jėgos metodai yra kontrproduktyvūs.

– Jūsų manymu, ar įmanoma apskritai sutarti būtent šiai Prezidentūrai ir būtent šiai valdančiajai daugumai?

– Gal ne valdančiajai daugumai, mes daugiau kalbame apie Vyriausybę.

Na, ir apie vieną šį klausimą aktyviai keliančią valdančiosios daugumos frakciją.

Taip. Aš tikiu, kad tai įmanoma.

– Dar vienas trintis keliantis klausimas... Prezidentas sako, kad jis yra aktyvus vidaus politikoje. Ir išties jis nemažai kritikos išreiškia valdantiesiems dėl pandemijos valdymo, dėl sveiktos apsaugos ministro, dėl vakcinavimo ir panašiai. Iš Vyriausybės ir valdančiųjų galima kartais išgirsti, kad ne visos prezidento replikos yra suprantamos ir pozityviai nuteikiančios. Pavyzdžiui, iškelti planai paskiepyti 70 proc. gyventojų ir tarsi indikuoti, kad Vyriausybė nespėja pagal juos... Visa tai kėlė erzelį ir net komentarus, kad prezidentas užsiima ne tuo, kuo turėtų. Jūsų manymu, jo kalbėjimo temos, kritika yra vietoje? Ar prezidentas surado savo funkciją pandeminiais klausimais, ar visgi reikėtų keisti orientaciją?

– Man yra suprantamas prezidento noras būti aktyviu vidaus politikoje ir komentuoti procesus. Žinoma, šiandien mes turime daug kritikos Vyriausybei, kuri yra neišvengiama. Juk situacija yra labai sudėtinga ir, objektyviai žiūrint, ją valdyti yra labai sunku. Tad norėtųsi, kad kritika būtų konstruktyvi.

Kai valdžios situacija tokia sudėtinga, tolerancija kritikai turi būti labai didelė. To aš visiems ir linkiu.

– Taigi ne visa kritika iš prezidento yra konstruktyvi?

– Aš manyčiau šiek tiek kitaip. Kai valdžios situacija tokia sudėtinga, tolerancija kritikai turi būti labai didelė. To aš visiems ir linkiu.

– Baigiant mūsų pokalbį. Seime dabar turime dvi liberalias partijas, šis Seimas dirba jau 5 mėnesius. Ar galima sakyti, kad šiame Seime liberalumo, liberalių vertybių ir liberalios darbotvarkės yra daugiau nei ankstesniuose?

– Mano manymu, liberalios darbotvarkės yra. Tiesa, mes dar nesiėmėme pačių ryškiausių projektų, tačiau jų imtis ketiname dar pavasario sesijoje. Kalbu ir apie partnerystę, ir apie asmenvardžių rašybą, ir klausimus, susijusius su (narkotinių medžiagų – ELTA) dekriminalizavimu, diskusijas apie reprodukcinę sveikatą, smurto prieš moteris temą. Visos šios temos yra labai aktualios liberalioms partijoms. Lyginant su praėjusios kadencijos Seimu, kai buvo visiškai akivaizdu, kad šios temos yra tabu, dabar yra visiškai kitas kontekstas. Aš tikiu, kad liberali darbotvarkė šiame Seime bus ryški ir daugelį įsisenėjusių klausimų mes išspręsime.

– Šiais metais Liberalų sąjūdis rinks partijos pirmininką. Ar Jūs pretenduosite tęsti savo darbus?

– Rugsėjo mėnesį bus rengiamas suvažiavimas, kuriame reikės išrinkti pirmininką ar pirmininkę. Savo sprendimą netrukus paskelbsiu.

– O kaip vertinate savo beveik dvejus metus pirmininkės poste?

– Manau, kad tai buvo labai įdomus metas, labai svarbus metas partijai. Mes dalyvavome     kaip partija, gerai pasirodėme Seimo rinkimuose. Partijos pasiekimų aš matau. Tačiau tai yra ne vieno žmogaus, tai yra bendruomenės, dešimčių partijos lyderių bendro darbo vaisius.

GALERIJA

  • V. Čmilytė-Nielsen: supratau, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys „tokios tylios“ <span style=color:red;>(interviu)</span>
  • V. Čmilytė-Nielsen: supratau, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys „tokios tylios“ <span style=color:red;>(interviu)</span>
  • V. Čmilytė-Nielsen: supratau, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys „tokios tylios“ <span style=color:red;>(interviu)</span>
  • V. Čmilytė-Nielsen: supratau, kodėl šešėlinės Vyriausybės moterys „tokios tylios“ <span style=color:red;>(interviu)</span>
Rašyti komentarą
Komentarai (35)

Vargeli,

ar ten jums seime algų nemoka, ar nevalgydina? Pažiūrėjau į tą panelę, vajetau - tik skūra ir kaulai.- Patikėkit, pravirkau. Prašykit to nevidono su barzdele, kur visada ranką kišenėje laiko, kad paremtų jus, gal kokius tolonus ar maisto davinius skirtų. Juk neatlaikysite iki pasibaigs jūsų vargai, kol padarysite viską, ko anie, buvusieji, nepadarė. Atvažiuok pas mus į kaimą, gal kaip nors atgriebsim, atšersim, o ten pasilikę tuose rūmuose gal ir be tavęs kaip nors išsivers. Taigi laukiam.

NAUJI SEIMO RINKIMAI

LIBERĄSTINĖ ŠLIUN--DRA SU KGB KVAPELIU.Visi varom į šeimų maršą,pareikšti savo nuomonę apie šias sorošines pros--ti-tu----tes....

Skaitytoja

Tokių beskonių, netvarkingų ir neelegantiškų moterų, kaip šios vyriausybės moteriškės, seniai neteko matyti. Plaukai nesutvarkyti, jokio pareigybinio aprangos kodo nebuvimas, emocijų ne valdymas arba morčiaujančios katės veidelio išraiškos išmetimas, jau pradeda sukelti nemalonų skrandžio išsivalymo poreikį. Galėtų imti pvz. Iš I.Degutienės ir kitų seimo moterų į kurias tikrai malonu žiūrėti ir jų klausytis. Tikrai joms trūksta išminties ir santūrumo. Šitos moteriškės tikrai daug ko gali pasimokyti iš kai kurių savo partiečių ir opozicijos moterų.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS