V. ČMILYTĖ-NIELSEN TURĖJO POKALBĮ SU G. LANDSBERGIU: ĮVYKO NESKELBTAS SUSITIKIMAS IR SU PREZIDENTU

Viešojoje erdvėje aptarinėjant antradienį įvykusį konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio bei Seimo liberalų seniūno Eugenijaus Gentvilo susitikimą, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino taip pat turėjusi neskelbtą pokalbį su užsienio reikalų ministru. Politikės teigimu, G. Landsbergis pasikalbėti užsuko dar iki susitikimo su kritikos konservatorių vadovybei negailinčiu E. Gentvilu.

„Visiškai normalu, kad mes susitinkame įvairiuose formatuose. Praėjusią savaitę turėjome koalicijos pasitarimą. Tiesa, Gabrielius buvo išvažiavęs ir jame nedalyvavo. Tačiau šiandien jis susitiko su Eugenijumi. Tiesa pasakius, valandėlę prieš tai ir pas mane jis buvo atėjęs. Tad aš tokius susitikimus vertinu kaip normalią koalicinio ir apskritai politinio darbo dalį. Manau, kad taip ir turi vykti darbai“, – Eltai teigė parlamento vadovė. 

Apie Seimo pirmininkės ir užsienio reikalų ministro susitikimą taip pat nebuvo paskelbta politikų darbotvarkėse.

„Kadangi susitikimas buvo sutartas ad hoc, tai tiesiog užėjo ir pasikalbėjo“, – sakė liberalė, patikindama, jog su G. Landsbergiu aptarė koalicijos darbą ir aktualijas.

„Turėjome normalų darbinį pokalbį, kokių turime nuolatos“, – tęsė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, pripažino parlamento vadovė, buvo užsiminta ir apie šiuo metu Lietuvoje rezonuojantį klausimą dėl šalies atstovo Europos Komisijoje (EK).

Nors šiose diskusijose daugiausiai kalbama apie G. Landsbergio galimybes pretenduoti į eurokomisarus, Seimo pirmininkė tikina, kad vykusio pokalbio metu buvo apsiribota pasvarstymais apie Lietuvai aktualiausius portfelius EK.

„Kalbėjome apie tai, kokie portfeliai Lietuvai galėtų būti įdomūs, nes tai yra viena iš svarbių aktualijų temų. Apie portfelius trumpai pasikalbėjome ir tiek“, – teigė politikė.

Prieš dvi savaites – neskelbtas V. Čmilytė-Nielsen susitikimas su prezidentu

Apie Lietuvai aktualias pozicijas Europos Komisijoje V. Čmilytė-Nielsen pastaruoju metu pasikalbėjo ne tik su G. Landsbergiu. Birželio 21 d. įvyko dar vienas neskelbtas Seimo pirmininkės sutikimas. Tik šį kartą su prezidentu Gitanu Nausėda.

Manau, kad taip ir turi vykti darbai.

„(Susitikimas – ELTA) buvo neperseniausiai, prieš porą savaičių. Grįžus iš Ukrainos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip numato įstatymai, deleguojant Lietuvos atstovą į EK yra būtinas šalies vadovo pritarimas. Visgi, kaip ne kartą leido suprasti G. Nausėda, jis pats nebūtų linkęs pritarti G. Landsbergio kandidatūrai. O būtent konservatorių pirmininko pavardė neoficialiai dažniausiai minima tarp kandidatūrų, kurias premjerė norėtų pateikti derinimui.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad neskelbto susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie aktualijas. Visgi, pripažino ji, pokalbio su prezidentu metu eurokomisaro klausimai nebuvo aplenkti.

„Taip, tarp kitų temų šie klausimai, natūralu, kad buvo paliesti. Buvo įvairių temų ir aktualijų“, – sakė politikė.

„Su prezidentu periodiškai kalbamės, tenka įvairiose formatuose pasikalbėti. Ir Seime prezidentas apsilanko“, – pridūrė politikė.

Savo ruožtu praėjusią savaitę Prezidentūra apie užfiksuotą į Daukanto aikštės rūmus atvykusį kortežą komentavo aptakiai.

„Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus prezidentas kartais turi ir viešai neskelbiamų susitikimų, kurie nenumatomi oficialioje darbotvarkėje. Neviešų prezidento susitikimų nekomentuojame“, – į Eltos pateiktus klausimus atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Paragino premjerę greičiau apsispręsti

Apibendrindama viešoje erdvėje užvirusias diskusijas dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus, V. Čmilytė-Nielsen teigia pernelyg nesistebinti, kad daugiausiai referuojama į G. Landsbergio kandidatūrą.

„Tai nestebina, nes tai yra didžiosios valdančiosios partijos pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Natūralu, kad tai yra vienas iš labiausiai tikėtinų potencialių kandidatų. Kol nėra įvardintos konkrečios pavardės ar kita pavardė, tol dauguma diskusija sukasi apie šį politiką“, – sakė liberalė, pripažindama, kad premjerė turėtų greičiau oficialiai pateikti kandidatūrą.

„Laikas nėra mūsų sąjungininkas. Mūsų kaip Lietuvos. Manau, kad reikia greičiau apsispręsti ir teikti. Tą esu išsakiusi ir premjerei“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, sprendžiant sunkiai kelią besiskinantį kandidato į eurokomisarus klausimą pirmiausiai būtinas prezidento ir Vyriausybės sutarimas. 

„Situacija yra labai paprasta – šis klausimas pirmiausiai spręsis tarp Vyriausybės ir prezidento. Seimas yra trečiasis etapas. Seime balsavimas tikrai nebus formalumas, kad ir koks kandidatas bebūtų. Tačiau kol dėl kandidatūros nėra galutinai apsispręsta Vyriausybėje ir nėra pateikta Prezidentūrai, manau, kad visa kita yra tik spekuliacijos“, – apibendrino politikė.

Dėmesio sulaukė neskelbtas E. Gentvilo ir G. Landsbergio susitikimas

Kaip skelbta anksčiau, antradienį priešpiet restorane prie Seimo susitiko vieni koalicijos lyderių G. Landsbergis bei E. Gentvilas. Nors susitikimas vyko viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl EK posto, politikai tikina konkrečiai apie jokias kandidatūras – įskaitant ir G. Landsbergio – nekalbėję. Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eltai patikino, jog diskutuota apie jo kritiką konservatorių viršūnėms.

ELTA primena, kad Lietuva jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Kaip vieną realiausių kandidatų jį įvardijo ir įtakingas leidinys „Politico“.

Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.

Ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama ir Seime. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.