V. LANDSBERGIS MININT SĄJŪDŽIO SUKAKTĮ: VISUOMENĖ YRA GANA NAIVI, TIKI BAUBAIS

Ketvirtadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-iąsias metines, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako pasigendąs daugiau dėmesio šiam Lietuvai svarbiam įvykiui.

„Per mažai dėmesio skiriama labai gražiam, šviesiam ir reikšmingam Lietuvos istorijos laikotarpiui. Jis yra labai pamokantis ir būtų padrąsinimas šiandien tiems, kurie yra kažkaip pametę kriterijus – kas yra gera ir kas bloga. Sąjūdis buvo geras dalykas ir nėra dėl to ko blaškytis. Sąjūdis mums suteikė galimybę atkurti valstybingumą, nepriklausomybę, išeiti į laisvąjį pasaulį, grįžti į laisvųjų tautų šeimą“, – Eltai sakė V. Landsbergis, 1988–1990 m. ėjęs Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko pareigas.

Ir tai, kad Lietuva iškovojo nepriklausomybę nėra eilinis įvykis. Rezultatams, kurių Lietuva tuomet pasiekė, profesoriaus supratimu, būtinas itin stiprus vertybinis jausmas visuomenėje.

Pavyzdžiui, teigia V. Landsbergis, Lietuvai daugiau nei prieš tris dešimtmečius vaduojantis iš sovietinio režimo gniaužtų, visuomenėje vyravęs valstybingumo ir nepriklausomybės siekis buvo kur kas stipresnis nei šiuo metu yra Baltarusijoje, kurios gyventojai pastaruoju metu patiria vis brutalesnį Aliaksandro Lukašenkos valdymo spaudimą. 

Kalba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis – Padėkos už laisvės apgynimą mitingas Katedros aikštėje. A. Sabaliausko / ELTOS nuotr.

„Lietuva buvo kur kas vieningesnė ir aiškiau apibrėžiama kaip visuomenė, siekianti ir turinti savo tikslą – milijonas žmonių Baltijos kelyje. Jei Baltarusijoje išeitų milijonas žmonių už laisvę, už demokratiją – tai gyvenimas būtų kitoks, tada omonininkai neateitų daužyti žmonių, kurie nori laisvės. O dabar žmonės, kurie turi formalią ir teroristinę valdžią, gali siautėti“, – sakė V. Landsbergis.

„Kritinė masė atsiranda, kai žmonės turi įsitikinimą ir vertybinį jausmą bei žino, už ką verta stovėti. Baltarusijoje to trūksta“, – pridūrė jis.

Kita vertus, nepaisant tarptautinio pripažinimo ir laimėjimų, kurių Lietuva, kaip valstybė, iškovojusi nepriklausomybę, pasiekė, profesorius konstatuoja, kad vis dar esama neišspręstų problemų. Pasak jo, Lietuvos visuomenė vis dar nėra atspari gandams bei gąsdinimams.

Jis yra labai pamokantis ir būtų padrąsinimas šiandien tiems, kurie yra kažkaip pametę kriterijus – kas yra gera ir kas bloga.

„Lietuva vis dar turi neišspręstų kultūrinių-psichologinių problemų. Yra tam tikro blaškymosi, yra lengvai išmušama kažkokiais gandais, tikima baubais, gąsdinimais. Visuomenė yra gana naivi, lengvai pastumdoma ir pakiršinama. Dėl to tenka šiek tiek apgailestauti“, – teigė V. Landsbergis.

Profesorius neslėpė, kad kalbėdamas apie šias Lietuvos visuomenės problemas jis galvoje turi ir tuos, kurie pasivadinę „tradicinės šeimos gynėjais“ kone egzistencine grėsme valstybei laiko Seime dešiniųjų keltas iniciatyvas dėl Partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos.

„Jie kalba abstrakčiomis formulėmis, kad neva kažkas užpuolė šeimą, kažkas nori sugriauti Lietuvoje šeimą. Bet šeimos institutas priklauso nuo žmonių pasitikėjimo ir noro bei pasiryžimo turėti šeimą, saugoti savo šeimą, branginti ją, kai iškyla problemų ar pagundų. O jei to visuomenėje nėra pakankamai, tai ji pati savo šeimas griauna. Niekas iš išorės šeimos neateina griauti. Tiesiog žmonės būna nepribrendę šeimai arba jie nėra auklėjami šeimai“, – sakė V. Landsbergis, pažymėdamas, kad šiuo atžvilgiu nemažai blaškymosi esama ir tarp politinio elito.

„Kai kurie pasidarė populistais, ieško mados, kad toje madoje gerai atrodytų – tai jie nelabai solidūs politikai. Politikai turi turėti savo pažiūras ir jas esant reikalui pareikšti, net ir tada, kai tai nėra populiaru“, – teigė G. Landsbergis.

Birželio 3 d. paprastai minima kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradžia, kai 1988 m. susikūrė Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus LPS iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.

1988 m. spalio 22-23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas, LPS Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.