V. PRANCKIETIS: SEIMO PIRMININKAS, IR ŠVENTA

Viktoras Pranckietis, jau būdamas parlamento vadovu, viename susitikime juokavo: jei neįsiamžins politikoje, tai bus žymus dėl aktinidijų. Neabejotinai jam pavyks ir viena, ir antra.

Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės.

Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje.

Nuo atsarginių suolelio

V.Pranckiečio politinė biografija kur kas trumpesnė nei agronomo, sodininkystės eksperto, dėstytojo. Buvo didelis netikėtumas, kai 2016-ųjų lapkričio viduryje tuomet 58-erių su puse V.Pranckietis buvo išrinktas Seimo pirmininku. Nacionalinėje politikoje debiutuojantis tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius politinės patirties turėjo nedaug. Iki tol pusantrų metų buvo Kauno rajono tarybos narys. 2015 m. jis varžėsi ir dėl Kauno rajono mero posto, bet liko toli nuo lyderio – sulaukęs vos 6,5 proc. atėjusiųjų balsuoti palaikymo liko trečias. Bandė patekti į Seimą ir 2012 m., o į vietos valdžią – ir dar anksčiau, 2002-aisiais, bet nesėkmingai.

V.Pranckietis buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, bet kas iki tų šiai partijai pergalingų 2016-ųjų žinojo daugiau nei du šios partijos narius – pirmininką Ramūną Karbauskį ir praėjusią kadenciją vienintelę "valstiečių" atstovę Seime Rimą Baškienę.

"Bet abu jie kategoriškai atsisakė būti Seimo pirmininkais. "Valstiečių" tuometis politinis potencialas nebuvo didelis. Tarp jų V.Pranckietis atrodė solidžiai. R.Karbauskis pats pasiūlė ne ką kitą, o V.Pranckietį. Profesorius, dirbęs vadovaujamą administracinį darbą, svarbiausia  – gebantis reprezentuoti, ir pasirinkimas pasiteisino", – mano anuomet koalicijos LVŽS derybinei grupei vadovavęs, o vėliau R.Karbauskio oponentu tapęs parlamentaras Povilas Urbšys, pridurdamas, kad nori paneigti dabar kuriamą mitą, neva jau tada į Seimo vadovo postą pretendavo galimi koalicijos partneriai  – tada dar nesuskilę socialdemokratai.

R.Karbauskis pats pasiūlė ne ką kitą, o V.Pranckietį.

"R.Karbauskis buvo aiškiai pasakęs – dėl Seimo pirmininko ir premjero postų nesiderame. Dabar, akivaizdu, bandoma mulkinti bendrapartiečius, kad R.Karbauskio norai suvesti sąskaitas su V.Pranckiečiu susiję su nauja-sena koalicine sutartimi, nors pagal sudarytą koalicijos sutartį ir "tvarkiečiai" negavo sutarto posto",  – primena P.Urbšys.

Inteligentiškas profesorius išoriškai atrodė romus, per kurį tvarkyti Seimo reikalus R.Karbauskiui problemų nekils. Bet jau tada buvę kolegos sakė, kad V.Pranckiečio nepastumdysi  – jis turi stuburą.

Viktoras Pranckietis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Tarp blogų  – ne blogiausias

V.Pranckiečio debiutą aukščiausios lygos politikoje sėkmingu pavadinti sunku. Viena  – kalbėti studentų ar mokslininkų auditorijai, kita  – politikų, kurie tik ir ieško, kada susikirsi. Viena – pasakoti, kaip sodinti aktinidijas TV laidoje sodininkams, kita – atlaikyti TV vilkų klausimų laviną.

V.Pranckietis net sukėlė visuomenės užuojautą ir diskusijas, iki kiek galima tyčiotis iš valstybės pirmųjų asmenų. Tačiau kilo ir kitas klausimas: kiek galima tyčiotis iš valstybės, jei į tokius postus politikai įsodina geriausiu atveju gailestį keliančius politikus.

Lyginta: V.Pranckietis blogiau ar geriau už jo pirmtakę Loretą Graužinienę, kuri turėjo daugiau už V.Pranckietį politinės patirties, tačiau šis ją lenkė reprezentacinėmis savybėmis. Dar sugrįžkime atgal – lyginant su L.Graužinienės pirmtaku Vydu Gedvilu sutapo tai, kad abu – profesoriai, bet, žinia, buvęs krepšinio specialistas Lietuvoje visada bus aukščiau už aktinidijų, o V.Gedvilas Seime jau nebuvo naujokas. Vis dėlto V.Pranckiečio rėmėjai tikino, kad jis nebus blogiausias. Deja, šio posto kartelė nuleista taip žemai, kad net nebandyta lyginti su tokios prabos Seimui pirmininkais kaip Vytautas Landsbergis ar Česlovas Juršėnas.

Privalumas – inteligencija

"Politikoje trūksta inteligencijos. V.Pranckietis – išimtis. Jis su pareigomis susitvarko. Jam pavyko sutelkti darbui Seimo vadovybės komandą, jis puikiai atstovauja ne tik Seimui, bet ir valstybei. Tiesa, iš pradžių trūko patirties perprasti įstatymo leidybos mašineriją, bet po kiek laiko tai sugebėjo padaryti", – Seimo pirmininką vertina P.Urbšys.

"V.Pranckietis labai korektiškai veda posėdžius, mažai buvo tokių Seimo pirmininkų, kurie sugebėjo neprarasti savitvardos. Taip, partijos nariai turi paklusti partijos valdybai, bet kažkokie valdžios veiksmai gal jį įžeidė, o juk daugelis nemėgsta, jei juos įžeidinėja", – V.Pranckietį giria ir daug metų jį pažįstantis ne tik kaip partijos bičiulį, bet ir to paties žemdirbiškojo universiteto absolventą LVŽS Etikos komisijos pirmininkas Leonas Apšega. Jis sako, kad V.Pranckietis buvo gerbiamas kaip universiteto fakulteto dekanas, profesorius, eruditas, gal truputį keistuolis, negalintis nekalbėti apie augalus, bet juk visi mokslininkai keistuoliai.

Vertinamas ir Seimo pirmininko indėlis gerinant santykius su kaimynų lenkų parlamentarais – prieš porą mėnesių Varšuvoje jis net įvertintas ordinu "Už nuopelnus Lenkijos Respublikai".

V.Pranckietis – visuomenės apklausose populiariausias LVŽS narys. Du iš 59 partijos skyrių jį net siūlė partijai kelti kaip kandidatą į prezidentus.

O opoziciją ir dalį visuomenės labiausiai džiugina, kad kiek apšilęs poste V.Pranckietis kuo toliau, tuo labiau ėmė reikšti priešingą LVŽS pirmininkui nuomonę, o kas jau kas, bet R.Karbauskis to dažnai būdavo nusipelnęs. Generolo Jono Žemaičio karo akademijos politologė profesorė dr. Jūratė Novagrockienė primena, kad jau kadencijos pradžioje, kilus skandalui dėl Gretos Kildišienės, Seimo pirmininkas užėmė priešingą nei R.Karbauskis poziciją, ir buvo tikrai teisus, tuo patraukdamas savo pusėn daug žmonių.

Apie gyvulių ūkį, komunizmą

V.Pranckietį gyrė, kad jis stengiasi mokytis. Bet pradėti pradžiamokslio, kai esi iškeltas į politikos viršūnę, nėra taip paprasta. V.Pranckiečiui tenka "garbė", kad dėl jo klaidos 2017-ųjų gruodį bene pirmą kartą sušauktas visų Seimo narių pasitarimas dėl bendro darbo. Parlamentinė krizė buvo bekylanti opozicijai atsisakius dalyvauti Seimo plenariniame posėdyje, kai V.Pranckietis, nepaisydamas Seimo Statuto, sugalvojo, kad reikia perbalsuoti dėl gydytojų rezidentų algų, nes nepatiko balsavimo rezultatas. Tai galima daryti tik tada, jei rezultatas lygus ar padaryta kokių didelių pažeidimų. "Per metus gal jau reikėtų kažko išmokti", – tuomet piktinosi parlamentarai.

Ar dėl populizmo, ar dėl oratorinių gebėjimų stygiaus, 2018 m. kovą mitinge prie Seimo jis ėmė ir pareiškė, kad jam gėda būti Seimo pirmininku, o norėtų būti Seimo direktoriumi ir liepti, kaip kam balsuoti. R.Karbauskis suskubo V.Pranckiečiui patarti, kad jei jau jam gėda, jis gali atsistatydinti.

V.Pranckietis lig šiol vis sublizga kokiu nusišnekėjimu. Jau dvejus metus vieną aukščiausių politikos postų užimantis V.Pranckietis, paklaustas, ar situacija valstybėje neprimena "Gyvulių ūkio", kuo nuoširdžiausiai ėmė aiškinti apie Lietuvos gyvulininkystės problemas, mat visiems žinomo rašytojo George’o Orwello nebuvo girdėjęs.

Praėjus metams Seimo pirmininko poste, kalbėdamas apie biudžetininkų algas, paragino nekurti komunizmo, tokia paralele apstulbinęs valstybės tarnautojų profsąjungą.

Kartais jis nustebina ir Užsienio reikalų ministeriją. Šiemet birželį susitikime su Pietų Korėjos delegacija informavo, kad Lietuva netrukus atidarys savo ambasadą Seule ir pakvietė korėjiečius tą patį padaryti Vilniuje. Savo šefą pridengė jo komanda, prisiėmusi kaltę dėl neva įsivėlusios klaidos verčiant Seimo pirmininkui parengtą medžiagą.

Ramūnas Karbauskis ir Viktoras Pranckietis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Su švyturėliais ir namo

Pamažu ėmė ryškėti ir simptomai, kad kuklusis V.Pranckietis įsijautė į valdžiažmogio vaidmenį ir privilegijas. Kadencijos pradžioje Seimo vadovas žadėjo kelti Seimo prestižą, atsisakyti privilegijų. Pats sakė gyvensiąs Seimo bendrabutyje, tačiau vis dažniau ar net kasdien Seimo pirmininkui skirtas automobilis, lydimas kortežo, zujo pirmyn ir atgal nuo Seimo į Ringaudus pakaunėje, kur įsikūrę Pranckiečiai. Kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

Seimo pirmininkas ėmė uoliai rūpintis ir savo artimais pagalbininkais, tik vis iš valstybės sąskaitos. Pernai gruodį Seime priimant Valstybės tarnybos įstatymo pataisas jis, kaip patvirtino jo bendrapartietė Guoda Burokienė, pats asmeniškai nurodinėjo, iki kokio dydžio turi būti pakelti atlyginimai jo patarėjams, tad dabar jų algos prilygsta Seimo narių.

Prieš savivaldybių tarybų rinkimus jis uoliai susitikinėjo su Kauno rajono gyventojais, o jį visur lydėjo jo padėjėja Jūratė Truncienė, kandidatavusi į merus. V.Pranckietis aiškino, kad jos darbas jį lydėti, bet nevengė panegirikų, kokia gera ji padėjėja, o gali būti ir merė.

Seimo pirmininkas turėjo problemų ir dėl savo šeimos turtų deklaravimo: metus slėpė savo sutuoktinės sandorį su R.Karbauskio valdomam "Agrokoncernui" priklausančia bendrove, bet tikino, kad tai buvęs tik jo neapdairumas.

Budrumas selektyvus

Vis dėlto dėl kai kurių klaidų teisintis neapdairumu sunkiau. V.Pranckietį iš Seimo pirmininko posto gali išversti labai jau selektyvus grėsmių nacionaliniam saugumui suvokimas.

Prieš pusantrų metų gavęs Valstybės saugumo departamento pažymą apie Seimo narės Irinos Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais jis nesiėmė jokių veiksmų, nors analogišku atveju apie kitą Seimo narį – Mindaugą Bastį iš karto paskelbė viešai. Tai M.Basčiui kainavo parlamentaro mandatą, o patriotiškasis Seimo pirmininkas užsitarnavo visuomenės ir politikų pagarbą už užkardytas galimas grėsmes.

Kai kuriais atvejais jo budri akis miega, kai kuriais – yra labai aktyvi. Pernai Žinių radijui į klausimą, ar ekonomisto Gitano Nausėdos statusas, kad jis užima SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo pareigas ir yra įvardijamas kaip galimas kandidatas į valstybės prezidentus, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, V.Pranckietis atsakė, kad "tikrai yra apie ką pagalvoti".

Asmeninės ambicijos?

Tad net opozicijos balsai, giriantys V.Pranckietį, kad jis – savarankiškas politikas, ir žadantys jį palaikyti, jau nebe tokie vieningi. Nors ir lig šiol buvo sunkoka patikėti, kad jie neveidmainiški. Žinoma, niekas neabejoja, kad R.Karbauskio planas – atsikratyti V.Pranckiečio, o "socialdarbiečiai" neslepia be Seimo pirmininko posto tikrai apsieisią. Bet nei kairieji, nei dešinieji lig šiol niekada neginčijo Seimo pirmininko priklausomybės valdančiųjų valiai, ir klausimas, kaip jie elgtųsi, jei jų iškeltas bendrapartietis užsispirtų nesitraukti iš posto pasikeitus politinėms ar kitoms aplinkybėms.

Antra vertus, pasak politologės J.Novagrockienės, galimi skirtingi politinio elgesio modeliai, bet tai, kaip elgiasi V.Pranckietis, visiškai teisėta: pagal Seimo statutą Seimas paskiria savo pirmininką, Seimas ir atstatydina, o V.Pranckietis tokia savo galimybe ir pasinaudojo. Seimo išrinktas pirmininkas tampa lyg viršpartinis, jis turi suspenduoti narystę frakcijoje, koordinuoti visų Seimo narių veiklą.

Kaip politikas jis nėra stiprus ir nemanau, kad turi didelių perspektyvų su kita partija tapti politine žvaigžde.

Tad Seimas turėtų padėti tašką šiam kelis mėnesius besitęsiančiam "valstybiniam" balaganui, kai didžiausios valdančiosios partijos lyderis bando įsiūlyti koalicijos partneriams Seimo pirmininko postą, dėl kurio kadencijos pradžioje sakė nė nediskutuosiąs; pats Seimo pirmininkas apie tai nė neinformuojamas; LVŽS užsispyrusį nesitraukti V.Pranckietį pasmerkia ir spaudžia trauktis, o LVŽS Etikos komisija pripažįsta jį etikos nepažeidus; R.Karbauskis ir V.Pranckietis svaido vienas kito pusėn kaltinimus, partija priversta dalytis, kas už kurį; opozicija giria V.Pranckietį už išsiugdytą savarankiškumą, nors labai įdomu, kaip patys elgtųsi, jei pakliūtų į analogišką situaciją; pagaliau R.Karbauskis paskelbia, kad rugsėjo 6 d., akivaizdu, V.Pranckiečio karjera LVŽS baigsis; bet V.Pranckietis suskubo pareikšti, kad trauksis iš "valstiečių" iki jį pašalins. Trauksis iš partijos, bet ne iš Seimo pirmininko posto.

Dėl ko visa ši žūtbūtinė kova – dėl vertybių, idealų, demokratijos, dėl valstybės piliečių gerovės? Gal V.Pranckietis taip gina įstatymo viršenybę, nes niekur neparašyta, kad Seimo pirmininkas turi trauktis? Gal jis savo krūtine bando apsaugoti Seimą nuo R.Karbauskio diktato? Vis dėlto panašiau, kad tai tik dviejų veikėjų asmeninių sąskaitų suvedinėjimas ir ambicijų kaktomuša, iš kurios ir kiti bando užsidirbti politinių dividendų.

Miglota politinė ateitis

V.Pranckietis žurnalistams ir svečiams mielai dovanodavo savo knygelę apie bemaž tris dešimtmečius jo tyrinėtas aktinidijas ir jo dėka Šiaulių "Rūtos" sukurtą tikrą gardumyną – aktinidijų dražė su baltuoju šokoladu. Susitikimuose jis mielai prisimindavo savo ankstesnę karjerą, juokaudavo, kad visi aktinidijų tyrėjai jas valgė ir visi susilaukė po tris vaikus. Sulaukęs užuominų, kam agronomui politika, primindavo, kad ir prezidentas Aleksandras Stulginskis, kurio vardo universitete daug metų dirbo, taip pat buvo agronomas.

V.Pranckietis iš tiesų pasiekė gražios karjeros – nuo Kelmės rajono Rutelių kaimo berniuko, Tytuvėnų mokyklos, po jos – to paties miestelio žemės ūkio technikumo moksleivio, paskui – tuometės Žemės ūkio akademijos studento iki Agronomijos fakulteto dekano, biomedicinos mokslų daktaro (jo disertacijos tema – apie braškes), profesoriaus, dekano, mokslinių knygų, vadovėlių, straipsnių autoriaus. Taip laiptelis po laiptelio, ne taip kaip politikoje – beveik iš karto į viršūnę.

Vis dėlto ar V.Pranckietis turi politinę ateitį? J.Novagrockienės manymu, jis sau padarė politinę žalą pareiškęs, kad trauksis iš partijos, nes visuomenės akyse jis buvo principinis savo pozicijos gynėjas, kovotojas. Antra, po skandalo dėl I.Rozovos, didelė tikimybė, kad jis gali pralaimėti balsavimą Seime. Be posto jis praras matomumą, o kartu ir visuomenės dėmesį.

"Taip, jis nemažai išmoko, palyginti su kai kuriais kitais matomais politikos veidais atrodo kaip labai padorus, inteligentiškas žmogus. Bet kaip politikas jis nėra stiprus ir nemanau, kad turi didelių perspektyvų su kita partija tapti politine žvaigžde", – prognozuoja J.Novagrockienė.

V.Pranckietis žadėjo tikrai dalyvauti 2020-ųjų Seimo rinkimuose ir mesti pirštinę R.Karbauskiui – kandidatuoti toje pačioje apygardoje, kurioje šis kels savo kandidatūrą. Jei rinkimai vyktų šiandien, turbūt laimėtų V.Pranckietis. Kuris laimėtų po metų? Gal net nė vienas iš jų?