VALDANTIEJI KREIPĖSI Į PREZIDENTĄ DĖL KT VADOVO D. ŽALIMO ĮGALIOJIMŲ

Valdantieji kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad Dainiaus Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.

„D. Žalimas, nutrūkus jo, kaip pirmininko, įgaliojimams nepaskyrė jokio kito teisėjo, kuris laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. O įstatymas nenumato KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas KT pirmininkas“, – kreipimesi cituojamas „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.

Anot kreipimosi, „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.

Valdančiųjų koalicinės tarybos pareiškime cituojamas KT įstatymas, kad „nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams (...) Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas“.

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas nurodo, kad Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, tai įvyko šių metų kovo mėnesį, tačiau parlamentas nepaskyrė naujų teisėjų - visos trys teimtos kandidatūros buvo atmestos.

Savo kreipimesi valdantieji prašo prezidentą „imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos įstatyme numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo“.

Valdančiųjų koalicinė taryba savo kreipimesi kelia klausimą dėl Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų legitimumo.

„Pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo klausimas yra ypač svarbus, nes paskui, remiantis teisės principu iš neteisės nekyla teisė, gali būti kvestionuojamas ir jo, kaip Teismo pirmininko, priimtų sprendimų teisėtumas“, – sakoma kreipimesi.

D. Žalimas: tai neleistinas kišimasis KT veiklą

KT pirmininkas D. Žalimas teigia, jog valdančiųjų kreipimasis į prezidentą dėl jo įgaliojimų yra neleistinas kišimasis į šio teismo veiklą ir sieja jį su penktadienį priimtu valdantiesiems nepalankiu sprendimu.

„Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS sakė D. Žalimas.

„Raginu liautis kištis į nepriklausomos teisminės institucijos veiklą, kadangi, atkreipiu dėmesį, kad nei mano kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę“, – kalbėjo jis.

Raginu liautis kištis į nepriklausomos teisminės institucijos veiklą, kadangi, atkreipiu dėmesį, kad nei mano kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę.

D. Žalimas teigia, jog pagal tą patį Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriuo remiasi valdantieji, jo nei kaip teismo pirmininko, nei kaip teisėjo įgaliojimai nėra nutrūkę.

„Yra įgaliojimai automatiškai pratęsiami, kol nebus paskirti nauji teisėjai“, – aiškino jis.

„Pagal Seimo nutarimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas yra skiriamas visam jo kaip teisėjo įgaliojimų laikui, o kadangi mano kaip teisėjo įgaliojimai nepasibaigę, tai nepasibaigę ir pirmininko įgaliojimai. Tai derėtų įstatymus žinoti“, – sakė D. Žalimas.

Jo teigimu, paskirti laikinojo teismo pirmininko jis neprivalėjo: „Aš tą galėsiu daryti tik tada, kada aš žinosiu, kada baigsis mano įgaliojimai“.

D. Žalimas taip pat atkreipė dėmesį, kad klausimai dėl jo įgaliojimų nebuvo keliami anksčiau, iki valdantiesiems nepalankaus KT sprendimo.

Premjeras: abejonių dėl D. Žalimo vadovavimo KT yra

Kyla abejonių, ar pasibaigus jo kadencijai Dainius Žalimas teisėtai vadovauja Konstituciniam Teismui (KT), sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Klausimai yra aktualūs, į kuriuos reikia atsakyti, – ar pirmininkas turi eiti pareigas, kol bus paskirtas teisėjas į jo vietą, ar pasibaigus kadencijai turėtų būti kitais principais pirmininko paskirtas laikinasis vadovas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

„Abejonės tokios yra, o atsakymus, matyt, teisės teoretikai išgvildens“, – teigė jis.

R. Karbauskis tvirtino, kad klausimas dėl D. Žalimo kilo po trijų mėnesių nuo kadencijos pabaigos todėl, kad tik dabar teisininkai padėjo susigaudyti, jog gali būti pažeidžiamas įstatymas.

„Mes ne visi esame teisininkai, ir teisininkai mums padėjo susigaudyti, kad iš tikrųjų, atrodo, pažeidžiamas įstatymas. Antra vertus, net atrodo, paties Konstitucinio Teismo išaiškinimas tuo klausimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Valdantieji antradienį pranešė kreipęsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo kaip KT pirmininko įgaliojimai negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.

R. Karbauskio teigimu, įstatymas nenumato KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas KT pirmininkas, todėl D. Žalimas, nutrūkus jo įgaliojimams, turėjo paskirti laikinąjį teismo vadovą.

Valdantieji į prezidentą dėl D. Žalimo kreipėsi po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo neteisėta buvo pripažinta Seime veikusi komisija. Jai vadovavo „valstiečių“ atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.

Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.

Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

KT įstatyme teigiama, jog teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. KT teisėjų kandidatūras teikiantys valstybės pareigūnai privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.

Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.