„VALSTIEČIŲ“ VICEPIRMININKAI REIŠKIA PALAIKYMĄ R. KARBAUSKIUI

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkai teigia nematantys priežasčių lyderiui Ramūnui Karbauskiui trauktis.

Taip jie kalbėjo šios partijos deleguotam premjerui Sauliui Skverneliui prabilus apie reikalingas permainas partijoje, o Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pareiškus, kad būtina permaina – R. Karbauskio atsistatydinimas.

„Nematau jokio reikalo, jis (R. Karbauskis) buvo rinktas prieš kelis mėnesius, nes niekas nedrįso konkuruoti su juo“, – BNS pirmadienį sakė europarlamentaras Bronis Ropė, kalbėdamas apie galimybes R. Karbauskiui trauktis iš pirmininko pareigų.

R. Karbauskis „valstiečių“ lyderiu dviejų metų kadencijai perrinktas šių metų sausį.

Tačiau partijai nepavykus laimėti trijų šiemet vykusių rinkimų R. Karbauskis pažadėjo pasitikrinti pasitikėjimą LVŽS. Toks balsavimas turėtų vykti kitą pirmadienį „valstiečių“ taryboje.

Artėjant šiam balsavimui S. Skvernelis sekmadienį transliuotame interviu „Lietuvos ryto“ televizijai pareiškė, kad svarstytų tapti partijos nariu ir kandidatuoti su ja 2020 metų Seimo rinkimuose, jeigu ši politinė jėga pasikeistų.

Pirmadienį premjero patarėjui Skirmantui Malinauskui prabilus apie jo galimybes tapti partijos pirmininku, tokius planus parėmė „valstiečių“ narys, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė, Seimo narė Aušrinė Norkienė BNS taip pat sakė, kad R. Karbauskis neturėtų trauktis iš partijos lyderių: „Aš tikrai to (būtinybės) nematau“.

Jai antrino kita vicepirmininkė, partijos sekretoriato vadovė Kristina Kirslienė.

„Mūsų partijos suvažiavimas buvo ne taip seniai, su pirmininku ėjome į ne vienus rinkimus ir (...) aš, kaip partijos narė, neturėčiau didelių priekaištų pirmininkui“, – BNS sakė ji.

„Nemanau, kad pirmininkas negali turėti to pasitikėjimo mano kaip partietės akyse. Jis dar gali vesti partiją“, – teigė K. Kirslienė.

Seimo narys Tomas Tomilinas neatsakė, ką mano apie galimybes R. Karbauskiui toliau vadovauti partijai, bet ragino S. Skvernelį stoti į partiją prieš siūlant pokyčius.

„Jeigu yra noras ką nors keisti, tai tas noras išreiškiamas yra pasiūlymu ir balsavimu dėl to pasiūlymo. (...) Absoliuti vertybė yra stojimas į partiją“, – BNS teigė T. Tomilinas.

„Visiškai antraeilis klausimas yra partijos vadovybės formavimas“, – tvirtino jis.

Vicepirmininkai pabrėžė, kad S. Skvernelis turėtų teorinę galimybę kandidatuoti į partijos pirmininkus tapęs nariu, tačiau nesiėmė reikšti jam paramos.

„Kai tas klausimas iškils, tada vertinsime (S. Skvernelio galimybes). Bet aš manau, kad bendrąja prasme konkurencija visada yra gerai“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Dauguma demokratijos nepasigenda

S. Skvernelis sekmadienį transliuotame interviu „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad į partiją stos, jeigu pasikeis jos strategija, elgesys, retorika, sprendimų priėmimo procesas, jeigu ji ieškos būdų pritraukti jaunimą ir rinkėjus miestuose.

A. Norkienė tvirtino, kad pokyčiai „visame kame yra reikalingi“, bet partijai demokratijos, anot jos, netrūksta.

„Kad pas mus demokratijos trūktų, tikrai nėra taip, kaip kiti šneka. Gal tie, kurie nedalyvauja partiniame bendruomenės gyvenime...“, – sakė „valstiečių“ vicepirmininkė.

Kad pas mus demokratijos trūktų, tikrai nėra taip, kaip kiti šneka.

„Kiekvienas demokratiją kuriame“, – pridūrė ji.

B. Ropė sakė, kad pokyčiai partijoje „nuolatos vyksta“. Jis paminėjo šių metų pradžioje pakeistą partijos valdymo sistemą, struktūrą.

„Negali būti kiekvieną sykį pokyčiai daromi pagal kiekvieno norus ir pageidavimus, yra daugumos nuomonė“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.

Jis taip pat tikino nepasigendantis partijoje demokratijos.

„Aš visada turėjau ir turiu galimybę išsakyti savo nuomonę, ką galvoju, o sprendimai būna daugumos“, – sakė B. Ropė.

T. Tomilinas tvirtino, kad partijoje reikia tobulinti sprendimų priėmimo mechanizmus – dažniau rinktis valdymo organams, dažniau diskutuoti su eiliniais nariais, taip pat sukurti „valstiečius“ vienijančią vertybinę tapatybę.

„Prioritetą aš šiuo metu teikiu būtent tapatybės galutiniam suformavimui po bendro darbo Vyriausybėje ir Seime patirties“, – teigė Seimo narys.

„Valstiečių“ vicepirmininkas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad pokyčiai partijoje vyksta nuolat, bet jie neturi būti dirbtinai skatinami.

„Dirbtiniai bandymai staiga viską keisti būtų nenatūralūs ir vargu, ar pasiteisintų. Manau, kad kiekvienas partijos narys turi savų siūlymų, kaip geriau organizuoti partinę veiklą, bet tam yra partijos skyriai, kurie ir turėtų šias idėjas kelti“, – sakė A. Veryga. Ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

A. Veryga teigė nematantis objektyvių priežasčių, kodėl R. Karbauskis negalėtų būti partijos pirmininku.

Kitas LVŽS vicepirmininkas, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pirmadienį BNS teigė, kad tokie klausimai, kaip permainos valdančiojoje partijoje, neturėtų būti svarstomos viešai.

„Aš nematau reikalo partijos reikalų spręsti viešai, mes esame suaugę žmonės, esame bendruomenė, nė vieno žmogaus priverstinai niekas neatvijo į šitą partiją, jeigu matome poreikį galbūt keistis partijai, jeigu matome galbūt kitokią viziją-strategiją 2020 metams, mes turime galimybes tai išsakyti partijos prezidiume, partijos taryboje, partijos valdyboje ir aš ruošiuosi tą padaryti“, – sakė jis.

Vėliau pirmadienį S. Skvernelis pareiškė, kad „kiekviena politinė jėga laisva apsispręsti, kokių pokyčių jai reikia“, o jis nėra priėmęs sprendimo tapti kurios nors partijos nariu.

S. Skvernelis 2016 metų „valstiečių“ Seimo rinkimų sąraše buvo įrašytas pirmu numeriu ir įvardytas kaip kandidatu į premjerus, bet į partiją taip ir neįstojo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba taip pat svarstys, ar iš Seimo pirmininko pareigų turėtų būti atleistas V. Pranckietis. „Valstiečių“ lyderiui sutikus šį postą atiduoti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“, parlamento vadovas apkaltino R. Karbauskį diktatūriniu valdymu ir paragino jį pasitraukti iš partijos pirmininkų.