„Akivaizdu, kad techniniu lygiu derybos vyksta nuolat, pasiūlymai iš vienos pusės, pasiūlymai iš kitos pusės. Pagrindinė problema yra ne ta, kad mes kažko neįsileidžiame, bet kad kita pusė nepaleidžia (vilkikų ir puspriekabių – BNS) ir kelia papildomus reikalavimus. Nuo to, kaip mes darniai reaguojame ir atsakome į jų provokacijas, priklausys tolimesni veiksmai“, – LRT radijui penktadienį sakė T. Valys.

„Deja, tenka konstatuoti, kad šito supratimo ir šios empatijos, suvokimo, dėl ko tai vyksta, akivaizdžiai trūksta (Baltarusijos pusei – BNS)“, – pridūrė jis.

Premjerei Ingai Ruginienei anksčiau teigus, kad šiuo klausimu yra dirbama ne tik su JAV, bet ir Lenkija bei kitomis Baltijos šalimis, viceministras patikino, kad Lietuva su partneriais koordinuoja savo veiksmus.

„Čia vyksta akivaizdi hibridinė ataka, į kurią mes priversti reaguoti visais įmanomais lygmenimis, kiek tai yra įmanoma, leidžia sankcijos ir bendra ES politika. Tą mes darome ne vieni, o bendradarbiaudami (...) su savo partneriais, koordinuodami savo veiksmus, bet ta pusė (Baltarusija – BNS) priima sprendimus tokius, kokius priima“, – aiškino viceministras T. Valys.

Anot jo, jau dabar matyti teigiamų sprendimo laikinai uždaryti sieną su Baltarusija rezultatų.

„Matome tarpinius rezultatus, todėl akivaizdu, kad tai pusei (Baltarusijai – BNS) skauda, nes mes jau fiksuojame akivaizdžiai sumažėjusius skrydžius (kontrabandinių balionų – BNS), sumažėjusias rizikas (...). Ilguoju laikotarpiu jis (sprendimas laikinai uždaryti sieną – BNS) turi pasiteisinti“, – teigė T. Valys.

Viceministro teigimu, prieš priimdama sprendimą dėl sienos uždarymo Vyriausybė tikėjosi atsakomųjų priemonių iš Baltarusijos pusės: „Buvo numatyti įvairūs scenarijai, tame tarpe ir (...) praktiškai reketavimas mūsų vežėjų ir, deja, tas scenarijus išsipildė.“

„Akivaizdu, kad šita pusė (Baltarusija – BNS) yra neprognozuojama ir į bet kokį mūsų pasiūlymą sureaguoti, kasdien buvo keliamas nuo 40 iki 120 eurų įkainis už stovėjimą vilkiko aikštelėje“, – pridūrė jis.

Pasak T. Valio, Lietuva įsivertino daug rizikų, bet šalies, kuri „organizuoja „Zapad“ pratybas ir žvangina atominiais ginklais prie mūsų sienų“, rizikas sumažinti yra beveik neįmanoma.

BNS rašė, kad Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą, kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar pratęsti uždarymą.