„Įspūdinga Vokietijos karinė parama Ukrainai – tęskite ir konsoliduokite šią lyderystę ir toliau, įskaitant Norinčiųjų koaliciją“, – po susitikimo surengtos spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

„Su kancleriu aptarėme ir būsimus Europos Sąjungos finansinės perspektyvos prioritetus – turime drąsiai kalbėti apie didesnį finansavimą gynybai, kariniam mobilumui, karinės infrastruktūros, išorinės Europos Sąjungos ir NATO sienos stiprinimui. Čia ir vėl visi tikimės Vokietijos pavyzdžio ir ryžto“, – pridūrė jis.

Pasak šalies vadovo Lietuva taip pat eina šiuo keliu ir kitais metais gynybai rengiasi skirti 5 proc. nuo BVP.

„Pasisakome už ambicingą gynybos finansavimo tikslą – 5 proc. nuo BVP. Jau kitais metais šį rodiklį Lietuva pasieks. Tai mūsų atsakas į saugumo iššūkius“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Vokietija – svarbiausia Lietuvos ekonominė partnerė

G. Nausėda taip pat akcentavo, jog Vokietija išlieka svarbiausia Lietuvos partnere gynybos pramonės bei ekonomikos srityje.

„Kertinis mūsų santykių ramstis – ekonomika. Vokietija – didžiausia investuotoja Lietuvoje ir viena pagrindinių mūsų prekybos partnerių“, – sakė G. Nausėda.

„Gynybos pramonės srityje Vokietija išlieka mūsų svarbiausiu partneriu. Bendra įsigijimų vertė jau viršija 2 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.

Baigdamas pasisakymą, G. Nausėda į F. Merzą kreipėsi vokiškai, akcentuodamas, jog jo vizitas Lietuvoje rodo, jog šalys ir toliau bendradarbiaus, kurdamos tvirtą Europą.

„Gerbiamas kancleri, Jūsų vizitas yra stiprus ženklas – mes kartu kursime tvirtą Europą“, – vokiškai kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vokietijos brigados inauguracijos proga ketvirtadienį į Vilnių atvyko Vokietijos kancleris F. Merzas. Atvykusį kanclerį pasitiko užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Tai – pirmas oficialus F. Merzo vizitas Baltijos šalyse.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.

Spaudos konferencija:

„Nėra indikacijų dėl JAV karių pasitraukimo iš Europos“

Vokietijos kancleris F. Merzas ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda vieningai kartoja neturintys indikacijų dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pasitraukimo iš Europos. Visgi, jie pabrėžė, jog atsakymai dėl tolimesnių Vašingtono planų paaiškės birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, Hagoje.

„Šiuo metu neturime jokių ženklų, kad JAV iš Europos atitrauks savo karius. Su amerikiečiais, kaip ir anksčiau, bendradarbiaujame glaudžiai tiek politiniame, tiek kariniame lygmenyje. Manome, kad tai nepasikeis. NATO viršūnių susitikime, Hagoje, suformuluosime savo ateities tikslus ir kalbėsime apie tai, kad kartu stiprinsime savo pajėgumus NATO, kartu su JAV“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Vilniuje viešintis F. Merzas.

Antrindamas jam, G. Nausėda akcentavo, kad ketvirtadienį vyksiančioje 45-osios Vokietijos brigados inauguracijoje bus išsirikiavę ir JAV kariai. Prezidento teigimu – tai vienybės simbolis.

„Mus su kancleriu vienija tai, kad abu esame labai tvirto ir stipraus transatlantinio ryšio rėmėjai. Įsivaizduojame, kad be JAV dalyvavimo, kiltų papildomų iššūkių užtikrinant ir NATO, ir Rytų NATO flango saugumą. Kol kas neturime jokių oficialių indikacijų apie galimą JAV dislokuotų pajėgų mažėjimą Rytų Europoje arba konkrečiai Lietuvoje. Vadovaujamės tik oficialia informacija“, – spaudos konferencijoje kalbėjo šalies vadovas.

„Oficialiame inauguracijos renginyje bus išsirikiavę ir JAV kariai. Man tai yra savotiškas simbolis, kad kartu galime sukurti tokį atgrasymo efektą, kurio negalėtų įveikti jokie nedraugai“, – pabrėžė jis.

JAV – lyderis užtikrinant taiką Ukrainoje

Savo ruožtu kalbėdamas apie kol kas aiškių rezultatų nedavusias, JAV vedamas derybas dėl taikos Ukrainoje, G. Nausėda patikino, kad Vašingtonas yra absoliutus lyderis šiuo klausimu. Pasak jo, vertinant derybų eiga nereikia pasiduoti pesimizmui ir suprasti, kad tai – ilgas procesas.

„JAV valstijos šiame, taikos užtikrinimo procese, yra absoliutus lyderis. Tai yra valstybė, kuri turi tą būtiną svertą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paveikti. Šiandien jis mažai žvalgosi į kitus pasaulio regionus ir žiūri, ką gali pasiūlyti ir kokias spaudimo priemones naudoja JAV“, – kalbėjo prezidentas.

„Tai yra procesas, tai nėra vienas susitikimas, ar vienas telefoninis pokalbis, kuris iš esmės viską pakeičia. Šio proceso eigoje kartais būna optimistiškesnių momentų, kartais mes pasiduodame ir tam tikram pesimizmui. Bet kuriuo atveju, visi svertai Putino atžvilgiu nėra išnaudoti, juos galima būtų išnaudoti gerokai drąsiau ir gerokai nuosekliau“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad sausį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, prasidėjo diskusijos apie galimą JAV karių išvedimą iš Europos.

Į prezidento postą po pertraukos sugrįžęs D. Trumpas ne kartą užsiminė, jog Europa turėtų skirti daugiau lėšų gynybai, antraip, pasak D. Trumpo, bus svarstoma apie amerikiečių karių, esančių senajame žemyne, perdislokavimą.

Tiesa, JAV lyderis yra patikinęs, jog laikysis įsipareigojimų Lenkijai ir Lietuvai.

Balandį JAV televizija NBC pranešė neva Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Karių atitraukimas esą paveiktų NATO šalis Rumuniją ir Lenkiją.

Be to, jau kelias savaites kalbama, jog JAV gali pasitraukti iš derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo. Apie tokį scenarijų ne kartą užsiminė ir JAV prezidentas D. Trumpas. Tokiu atveju atsakomybė dėl taikos užtikrinimo tektų Europai.

Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje. Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.