„Kariai yra čia, tuo pat metu yra pasirengusių karių Vokietijoje, kurie taip pat yra brigados dalis. Kai tik visa infrastruktūra bus parengta, galėsime atsiųsti visus likusius brigados karius. Viskas klostosi puikiai“, – nacionaliniam transliuotojui sakė C. Breueris.

Anot jo, dalyvaujant tokio dydžio projekte, kai „nuo nulio“ reikia sukurti brigadą už Vokietijos ribų, kyla įvairių nenuspėjamų iššūkių.

„Tačiau mes sukūrėme planą ir viskas vyksta kaip planuota. Žinome, ką turime padaryti“, – kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas.

Savo ruožtu, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad augantis gynybos biudžetas tikrai „padėtų kai kuriuos procesus paspartinti“.

„Visos procedūros ir procesai dabar vyksta taikos meto sąlygomis. Nesu tas, kuris gali procesus paspartinti, tačiau Krašto apsaugos ministerija daug dirba siekdama įtikinti privatų sektorių ateiti su pasiūlymais, savo galimybėmis ir viską įgyvendinti laiku“, – teigė R. Vaikšnoras.

Pasak jo, Vokietijos brigados įkūrimo planas yra solidus ir įgyvendinamas, tačiau jos numatomas dislokavimas 2027-aisiais „iš mūsų reikalauja ryžto atlikti namų darbus“.

Be to, R. Vaikšnoras pažymėjo, kad Lietuva privalo turėti įrankių suduoti smūgį, ypač kai žinoma, kad priešas ketina eskaluoti.

„Neketiname imtis prevencinių smūgių, kaip, pavyzdžiui, Rusija gali pagal savo karinę doktriną. Jie pirmiausia turi įžengti į mūsų teritoriją. O aš savo įrankių dėžėje privalau turėti įrankių, kuriais atsakyčiau ir viską galėtume užbaigti kaip įmanoma greičiau – antrasis ešelonas, strateginiai objektai galėtų būti taikiniai. Teisėti taikiniai“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Kaip rašė BNS, Katedros aikštėje Vilniuje ketvirtadienį buvo oficialiai inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“.

Balandžio 1 dieną ji pasiekė pilną štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.

Anot krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, iki metų pabaigos šalyje turėtų tarnauti 1,5 tūkst., kitais metais – mažiausiai 2 tūkst. Vokietijos brigados karių.

Sprendimas perkelti brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje buvo priimtas 2023 metais. Tai pirmoji Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigada, nuolat dislokuota už šios šalies ribų.

Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą.