Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje.

VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų.

„Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome. 2009 metais prieš prezidento rinkimus vykdyta poveikio įvertinimo misija ir taip pat nebuvo siųsta ESBO stebėtojų misija“, – tvirtino ji.

Pasak L. Petronienės, mažos ekspertų grupės, apie dešimt žmonių, į Lietuvą atvyksta nuo 2012 metų per visus Seimo ir prezidento rinkimus.

„Bet tos misijos buvo tik apie dešimt ekspertų, vertintos pačios (rinkimų – BNS) procedūros, teisinė aplinka. Nebuvo tokio plataus stebėjimo rinkimų apylinkėse, kaip kad kartais bandoma pateikti. Tai labai svarbu, nereikėtų tuo manipuliuoti“, – pabrėžė VRK pirmininkė.

Prezidento rinkimuose dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose vykusius rinkimus vadino neskaidriais, nes jose esą nedalyvavo tarptautiniai stebėtojai.

„Aš manau, kad labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kad buvo, mano įsitikinimu, ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Mes neturime ESBO tarptautinių stebėtojų šiais metais, turbūt pirmą kartą po 2004 metų“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

„Mes panašėjame į Rusiją. Rusijoje irgi šiais metais vykstant rinkimuose taip pat buvo išprašyti ESBO. Mes esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus visiškai kitokie“, – pridūrė jis.

Stebėtojų į Lietuvą ESBO pranešė nesiųsianti po to, kai Lietuva atsisakė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos atstovus.

VRK duomenimis, iš viso prezidento rinkimus Lietuvos stebėjo per 2 tūkst. stebėtojų.