Apeliacinis teismas Vilniuje pirmadienį pradėjo nagrinėti A. Vrubliausko bylą, joje jis Kauno apygardos teismo pernai lapkritį buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, jam skirta 25 tūkst. eurų bauda. Tarybos nariui taip pat trejiems metams atimta teisė būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybės įstaigų renkamas ar skiriamas pareigas.

Nuosprendis neįsiteisėjo, nes A. Vrubliauskas su nuteisimu nesutiko ir su advokatu nuosprendį apskundė.

Vos prasidėjus Apeliacinio teismo posėdžiui A. Vrubliausko advokatas Karolis Rugys paprašė kol kas nenagrinėti tarybos nario bylos ir skelbti joje pertrauką.

„Dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio – įstatymo leidėjas ėmėsi iniciatyvos, taip pat ir dėl žalos dydžio. Liko paskutinė balsavimo stadija, gali susiklostyti situacija, kad išnagrinėsim ir pasikeis straipsnio reglamentavimas. Kad nereikėtų kreiptis dėl atnaujinimo ar kitko, manau tikslinga daryti pertrauką. Liko paskutinis balsavimas teisme“, – sakė advokatas.

„Kol Seimas apsispręs dėl įstatymo likimo?“, – patikslino teisėjas Justas Namavičius. Advokatas patikslino, kad klausimas dėl atsakomybės „čekiukų“ bylose nukeltas iki rudens sesijos.

A. Vrubliauskas per posėdį sakė, kad palaiko advokato prašymą.

Tačiau su tuo nesutiko valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

„Baudžiamasis procesas vyksta pagal galiojančius įstatymus, negali teismas laukti metus ar penkerius, jeigu manoma, kad bus priimta redakcija. Negali būti tenkinamas toks prašymas“, – sakė prokuroras.

Teisėjas J. Namavičius netrukus pranešė, kad trijų teisėjų kolegija tokio prašymo netenkins.

„Politiniai procesai eina savo vaga, o teisiniai procesai eina savo vaga. Galiojantys įstatymai nenumato galimybės laukti, ką įstatymų leidėjas padarys ar nepadarys. Žmogiškai suprantamas prašymas, bet negalima laukti, kas įvyks kitoje institucijoje“, – sakė teisėjas.

Po šios išvados teismas ėmėsi nagrinėjimo – uždavė klausimų nuteistajam A. Vrubliauskui apie jo individualią veiklą, atsiskaitymus, buhalterių darbą.  

ELTA primena, kad Seimas praeitą ketvirtadienį nusprendė skubos tvarka priimti svarstymo stadiją įveikusias į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančias Baudžiamoj kodekso pataisas – dėl jų ketinta apsispręsti pirmadienį. Visgi, toks sprendimas parlamente sukėlė dideles aistras. Klausimą nuspręsta išbraukta iš pirmadienio posėdžio darbotvarkės.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.

Tačiau Baudžiamajame kodekse neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.

Teismas konstatavo, kad politikas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, nuteistas už tai, kad 2019-2022 m. sistemingai klastojo tikrus dokumentus dėl neva patirtų kuro išlaidų, nors jos buvo susijusios su vykdomos individualios veiklos išlaidomis – A. Vrubliauskas yra ūkininkas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nustatytais terminais teikė šiuos dokumentus, tačiau jis tuos tikrus dokumentus klastojo, juose nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva patirtas tarybos nario išlaidas, kurių iš tikrųjų jis nepatyrė.

Apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų

A. Vrubliauskas kaltintas tuo, kad nuo 2019 metų birželio iki 2022 metų gruodžio mėnesio, siekdamas gauti kompensacijas dėl neva jo, kaip Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario, patirtų išlaidų, savivaldybės administracijai teikė, įtariama, suklastotus finansinius dokumentus ir apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų. Jis kaltinamas suklastojęs 16 apyskaitų. Jis melagingai nurodė, kad įgydamas dyzeliną, taip pat žymėtą dyzeliną, automobilio remonto išlaidas patyrė kaip tarybos narys, nors iš tikrųjų šias išlaidas patyrė vykdydamas savo individualią veiklą.

Eksmeras gynėsi, kad dokumentus pildė ne jis, o buhalterės, tačiau Kauno apygardos teismas tokius aiškinimus atmetė, konstatavęs, kad būtent A. Vrubliauskas suklastojo dokumentus.

„Nagrinėjamoje byloje vertinant, ar buvo didelės neturtinės žalos požymis, ypatingą reikšmę turi kaltinamojo A. Vrubliauskas einamų pareigų pobūdis, veiklos išskirtinumas, žinomumas visuomenėje ir vaidmuo valstybės politiniame gyvenime. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, A. Vrubliauskas veikų padarymo metu buvo ne eilinis valstybės politikas, jis buvo ne tik Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, atstovaujantis visai savivaldybės bendruomenei, bet ėjo ir šios savivaldybės mero pareigas, davė priesaiką dirbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises. 2007-2007 m. jis buvo Seimo narys, rinktas nuo vienos iš įtakingiausių Lietuvos politinių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, buvo Alytaus skyriaus pirmininkas“, – paskelbė Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika.

Teisėjas taip pat pažymėjo,  A. Vrubliauskas, būdamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariu, ėjo itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, buvo gerai žinomas visuomenėje.

„Esant tokiai situacijai, jam yra keliami itin aukšti elgesio standartai, jis saistomas pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, viešajame gyvenime elgtis vadovaujantis pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, ir nesavanaudiškumo principais, o taip pat laikytis aukščiau jau ne kartą aptartų kitų teisės aktų nuostatų“, – sako teisėjas A. Remeika.

Nuosprendyje teisėjas pažymi, kad bet koks sąlygų piktnaudžiauti tarnybine padėtimi sukūrimas, o šiuo konkrečiu atveju piktnaudžiaujant tarybos nario teise gauti išmokas su jo, kaip tarybos nario, susijusios veiklos išlaidoms padengti, siekiant turtinės naudos sau, suklastojant tikrus dokumentus, juos panaudojant ir pasisavinant jam patikėtą savivaldybės administracijai priklausantį turtą įvykdymas padarant 19 tūkst. 669 eurų turtinę žalą, tarybos nario duotos priesaikos sulaužymas, akivaizdžiai padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą savivaldybės administracijai ir valstybei.

Teismas konstatavo, kad politikas savo veiksmais sumenkino savivaldybės administracijos autoritetą visuomenėje, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, tokiu būdu buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jo autoritetas visuomenėje, taip pat sumenkintas pasitikėjimas pačiu A. Vrubliausku, kaip valstybės politiku.

Nors eksmeras kaltę visą laiką neigė, tačiau minėtą 19 tūkst. 669 eurų žalą savivaldybei jau atlygino.

„Neturėjau tyčios sukčiauti ar savintis, jau nubaustas – praradau rinkėjų pasitikėjimą, viešai išpublikuota buvo“, – prašydamas išteisinimo ir nuosprendžio panaikinimo Apeliaciniame teisme kalbėjo A. Vrubliauskas.

Prokuratūra prašo palikti politikui paskelbtą nuosprendį be jokių pakeitimų.

Apeliacinis teismas savo verdiktą dėl atostogų ir kitų bylų skelbs ne vasarą, o rugsėjo 10 dieną.

Įtarimų sulaukęs A. Vrubliauskas buvo sustabdęs narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje, jis su ja savivaldos rinkimuose pateko į Alytaus rajono tarybą.

Alytaus rajono mero pareigas A. Vrubliauskas ėjo 1997–2023 metais.