Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėtų būti perkelti į atskirą įstatymą.

Dėl jo dar turės apsispręsti Seimas. Klausimą Ministrų kabinetas prašo svarstyti skubos tvarka.

Nepaprastoji padėtis šiuo metu galioja iki kovo 16-osios, ją pratęsti siekiama iki gegužės pradžios. Nepaprastosios padėties nutarime numatytos sugriežtintos visų išdavimo procedūros rusams ir baltarusiams – prašymai išduoti šiuos dokumentus nėra priimami.

Tik Rusijos piliečiams galioja draudimas atvykti į Lietuvą. Išimtys taikomos diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Seimui priėmus įstatymą dėl migrantų apgręžimo ir nusprendus toliau nebetęsti nepaprastosios padėties, minėti ribojimai nustotų galioti, tad atsiranda būtinybė juos įtvirtinti atskirai.

Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS yra sakiusi, kad tokiu būdu siekiama sukurti „nacionalinių sankcijų režimą“, kuris „užtikrins teisinį aiškumą“.

Ji pabrėžė, kad įtvirtinus nacionalinių sankcijų režimą, jos negalėtų būti taikomos įmonėms, nes dėl ekonominių sankcijų sprendžiama Europos Sąjungos lygiu.