PATVIRTINUS ES MIGRACIJOS REFORMĄ, LIETUVAI TEKTŲ 158 MIGRANTAI ARBA 3 MLN. EURŲ MOKESTIS

Europos Parlamentui (EP) patvirtinus migracijos įstatymų reformą, Lietuvai per metus tektų priimti maždaug 158 migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Lietuvai tenkanti dalis tokiu atveju būtų apie 158 perkeliamus asmenis arba finansine išraiška būtų 3,16 mln. eurų“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

Vėliau ji patikslino, kad tiek finansų skirti arba migrantų priimti šaliai reikėtų kasmet.

Taip ministrė kalbėjo trečiadienio vakarą EP ketinant balsuoti dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketo.

Dėl solidarumo mechanizmo spręstų komisija

Priėmus paketą ir atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį ES narėms būtų privaloma pasidalinti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į Bendriją stotele.

„Valstybė galėtų pasirinkti vieną arba kitą alternatyvą ir tas procesas atrodytų taip, kad bus sudaryta komisija, kuri ir priims sprendimą dėl vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo“, – kalbėjo ministrė.

„Lietuva nuosekliai nuo pat pradžių laikėsi tokios pozicijos, kad negali būti primetama valstybei prievarta, ką ji turi priimti ar priimti atitinkamą skaičių žmonių, ar finansiškai prisidėti“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kurį variantą rinktųsi Lietuva, nes sprendimą turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.

ES migracijos pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Anot ministrės, tokia pagalba galėtų būti teikiama migracijos spaudimą patiriančiai šaliai paprašius kitų valstybių suteikti ekspertų, vertėjų, specialistų pagalbą.

Klausimas, kada Baltarusijos režimas nuspręs nukreipti tuos srautus prie mūsų sienos.

Pakete – greitesnė neteisėtų migrantų patikra

Reformoje numatytas greitesnis neteisėtai atvykusių asmenų patikrinimas.

„Numatytas ilgesnis pasienio procedūros terminas, tai yra apie 22 savaites. Jeigu tai yra įprasta migracija, tai yra apie 12 savaičių“, – teigė ministrė.

„Tai reiškia, kad valstybei narei sudaromos galimybės atidžiai išnagrinėti ir tik tada priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo arba neįleidimo į savo šalį“, – pridūrė ji.

Pasiūlyme taip pat numatytos priemonės, kurios leistų uždaryti arba riboti pasienio kontrolės punktų darbą.

Lietuva ir kitos rytinės ES narės su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susidūrė 2021 metais. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

„Visa šita patirtis ką rodo, kad mums tikrai reikia turėti patvarią, efektyvią, nuo piktnaudžiavimo atsparią migracijos sistemą“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat pridūrė, kad tiek Lenkijos, tiek Latvijos pasienyje neteisėtų migrantų skaičiai vis dar yra nemaži.

„Klausimas, kada Baltarusijos režimas nuspręs nukreipti tuos srautus prie mūsų sienos“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Istorinis pasiekimas“

Europarlamentarai Rasa Juknevičienė ir Juozas Olekas migracijos reformą vadino kompromisiniu variantu, kuris sulaukia kritikos.

Tuo metu A. Bilotaitė paktą vadino istoriniu ES migracijos pasiekimu.

Paktą turi patvirtinti 27 bloko šalims atstovaujanti Europos Vadovų Taryba ir EP.

Migracijos klausimas pastaraisiais metais Europoje tapo politiškai opesnis, keliose šalyse narėse, įskaitant Italiją, Švediją ir Nyderlandus, iškilus nacionalistinėms antiimigracinėms partijoms.

Dešimtys migrantams padedančių labdaros organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Oxfam“, „Caritas“ ir „Gelbėkit vaikus“, kritikuoja pakeitimus ir atvirame laiške nurodo, kad šiuo paketu bus skurta neveikianti ir žiauri sistema.