„Sparčiai didinant krašto apsaugos finansavimą, o tai yra sveikintina, manau, buvo pamiršta, kad kitose srityse tas ambicijas reikia pasimažinti, nes priešingu atveju lėšų tiesiog neužteks“, – šiandien Seimui pristatomą būsimos Vyriausybės programą vertina 2016–2020 m. finansų ministras, dabar – strateginio valdymo ir komunikacijos bendrovės „Insynergy 4“ direktorius Vilius Šapoka.

Ingos Ruginienės Vyriausybė perėmė beveik visus vos devynis mėnesius išsilaikiusių pirmtakų planuotus darbus, tačiau turi užmojų imtis ir naujų. Užmojai – nauji, bet finansiniai ištekliai – tie patys.

Gynyba, mokesčiai, Kinija

– Kuo naujos Vyriausybės programos bendras vaizdas panašus į pirmtakų?

– Jis labai panašus į prieš tai buvusios Vyriausybės programą. Jos abi pasižymi tuo, kad labai aiškių prioritetų nėra, jų yra labai daug – viską didinti, spartinti, gerinti.

– Kas iš esmės naujo?

– Yra labai aiškus įsipareigojimas didinti krašto apsaugos finansavimą ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau ir visos kitos priemonės, kurios reikalauja lėšų kitose srityse, paliktos, o dar atsirado ir naujų. Tai ir spartesnis finansavimas keliams, spartesnis vaiko pinigų didinimas, nemokamas pradinukų maitinimas, spartesnis pensijų didinimas, sveikatos sektoriaus finansavimo didinimas, sveikatos ir švietimo tinklo išlaikymas regionuose.

Kitaip tariant, nepaisant to, kad smarkiai didės krašto apsaugos finansavimas, jį siūloma didinti ir visoms kitoms sritims, tarsi nieko nebūtų įvykę. Vadinasi, resursų viskam įgyvendinti tikrai neužteks.

Didžiausias šios Vyriausybės programos trūkumas, kad nėra aiškiai išskirta prioritetų. Kai to nėra, ministerijos labai aršiai kovos dėl finansavimo ir priklausys nuo kiekvienos konkrečios situacijos, kam pakaks tų lėšų, kad būtų galima įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas.

Nauja Vyriausybės programoje ir tai, jog žadama, kad naujų mokesčių nebus įvedama. Tačiau kitoje Vyriausybės programos dalyje sakoma, kad vis dėlto bus įvestas naujas – finansinio stabilumo mokestis bankams. Kadangi apie jį pasakoma labai glaustai, matyt, dėl jo dar bus nemažai diskusijų ir iki galo neapsispręsta.

Numatoma normalizuoti santykius su Kinija, tai yra naujas dalykas ir, manau, tikrai bus begalė diskusijų šiuo klausimu.

Geriausia – ko nėra

– Daug diskusijų kilo ir I. Ruginienei pareiškus dėl „Ignitis“ akcijų išpirkimo, „aušriečiai“ kalba ir apie kitų svarbių įstaigų susigrąžinimą valstybės nuosavybėn. Ar tai daryti įsipareigojama Vyriausybės programoje?

– Pastaruoju metu buvo iškelta nemažai ganėtinai populistinių idėjų – tiek dėl „Ignitis“ akcijų išpirkimo už 0,5 mlrd. eurų, tiek dėl keturių darbo dienų savaitės įvedimo ar ilgesnių atostogų. Tos populistinės idėjos viešumoje daug kritikuotos, atrodo, net ir koalicijos viduje nesulaukė pakankamai palaikymo, todėl nenugulė į Vyriausybės programą.

Konkrečiai dėl „Ignitis“ akcijų išpirkimo valdantieji nesugebėjo paaiškinti, kam to apskritai reikia ir ką tai galėtų pakeisti. Lygiai taip pat ir idėja dėl keturių dienų darbo savaitės nebuvo aiškiai pagrįsta, kodėl tai reikalinga.

Esant tokiai jautriai geopolitinei situacijai, kai yra karo grėsmė, matyt, tikrai ne tas laikas, kad būtų galima eksperimentuoti su tokiomis populistinėmis idėjomis, taigi gerai, kad jų nėra Vyriausybės programoje.

Prognozės: V. Šapoka mano, kad pažeidinėti fiskalinės drausmės taisyklių Vyriausybė tikrai neišdrįs, tad tiesiog teks susitaikyti, kad nemaža dalis pažadų nebus įgyvendinta. / M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

– Naujieji koalicijos partneriai – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – irgi turėjo labai daug pasiūlymų programai, tačiau, atrodo, nedaug kas į ją pateko.

– Iš tiesų nebuvo persistengta peržiūrint ligšiolinės Vyriausybės programą, didžioji dalis ankstesnių siekių yra išlikę. Tik, kaip minėjau, labai daug visur numatyta skatinti, spartinti, didinti ir tikrai nebuvo įvertinta, kad situacija yra gana reikšmingai pasikeitusi jau vien dėl to, kad krašto apsaugai tikrai ir pagrįstai reikia žymiai didesnio finansavimo.

Koalicijos partnerių siūlymų buvo įtraukta, pavyzdžiui, dėl bankų mokesčio, tačiau apsiribota aptakiomis frazėmis, nedetalizuojant, kaip tai bus įgyvendinama.

– Ar ką nors iš naujų Vyriausybės programos punktų, be finansavimo gynybai didinimo, įvertintumėte kaip teigiamą dalyką, ko nebuvo numatęs ankstesnis ministrų kabinetas?

– Manau, labiausiai teigiama, kad itin radikalios idėjos kaip keturių dienų darbo savaitė ar energetikos įmonių nacionalizavimas į programą nebuvo įtrauktos. Tai vis dėlto rodo, kad po tos euforijos, kad sudaroma nauja Vyriausybė, buvo grįžtama prie racionalaus valstybės valdymo matymo ir tokios populistinės idėjos neatsidūrė programoje. Manau, tai tikrai teigiamas žingsnis.

Sveikintina, kad atsisakyta ir pirmtakų idėjos steigti Regionų ministeriją, nes perteklinių struktūrų kūrimas yra viena iš populizmo formų.

– Teigiama tai, ko nėra, o ne kas yra?

– Kadangi praktiškai visose srityse ketinama viską pagerinti, paspartinti ir padidinti finansavimą, sunku būtų kritikuoti tokius gražius norus. Tačiau tiesiog daugelis tų norų nepagrįsti papildomais finansavimo šaltiniais.

Be papildomų lėšų

– Ar vis dėlto naujosios Vyriausybės žmonės supranta, kokias išlaidas reikštų nauji įsipareigojimai? Ar Vyriausybės programoje numatyti papildomų lėšų šaltiniai, o gal atsisakoma kokių nors ankstesnės Vyriausybės pažadų? Juk vien į ekonomikos augimą dėti viltis negalime.

– Tikrai matyti, kad apie tvarų finansavimą nebuvo pagalvota. Numatyta, kad naujų mokesčių neatsiras, kitaip tariant, akcentuojamas mokesčių sistemos stabilumas. Tiesa, užsimenama apie bankų mokestį. Žadama didinti tabako, elektroninių cigarečių ir alkoholinių gėrimų akcizus, bet jie kasmet nuosekliai didinami, tad viskas priklausys nuo to, kokiu dydžiu tai bus padaryta. Teigiamas dalykas, kad atsisakoma populistinės idėjos dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo šviežioms daržovėms ir vaisiams.

Tačiau kartu numatoma kažkuriam laikui stabdyti dyzelino akcizo didinimą. Taigi faktas, kad papildomų resursų neatsiras.

Tačiau tuo pat metu į Vyriausybės programoje – aibė pažadų, kuriems įgyvendinti tikrai reikia didelių finansinių išteklių. Tad, matyt, tikrai nebus bandoma visko įgyvendinti, nes tam resursų neabejotinai neužteks. Biudžeto deficitas turi natūralias savo ribas, kadangi yra fiskalinės drausmės taisyklės, todėl tiesiog teks susitaikyti, kad nemaža dalis tų pažadų nebus įgyvendinta.

Vienur Vyriausybės programoje žadama, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tačiau kitoje jos dalyje sakoma, kad vis dėlto bus įvestas naujas – finansinio stabilumo mokestis bankams.

– Kokie dar, be gynybos finansavimo didinimo, nauji pažadai pareikalaus itin didelių papildomų išlaidų?

– Tikrai didelių papildomų išlaidų pareikalaus visa, kas susiję su socialine sritimi, – spartesnis pensijų ir vaiko pinigų indeksavimas. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kaip seksis susitarti dėl ateinančių laikotarpių biudžetų, nes fiskalinės drausmės taisyklių pažeidinėti, manau, Vyriausybė tikrai neišdrįs.

– Ar įmanoma bent apytikriai pasakyti, kiek tos naujai į Vyriausybės programą įrašytos gėrybės gali atsieiti papildomų lėšų per metus?

– Manau, papildomai suplanuota už daug milijardų, jeigu būtų bandoma viską įgyvendinti. Tačiau kadangi žadama abstrakčiai, kad tiesiog bus sparčiau, daugiau ir greičiau, tai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek tai pareikalaus papildomų lėšų.

Už finansinį stabilumą

– Jūs Sauliaus Skvernelio vadovautoje Vyriausybėje buvote finansų ministras, dešinioji premjero ranka. Ar turėjote didesnių galių nei kiti ministrai rengiant Vyriausybės programą, ar reikalaudavote ko nors atsisakyti, jei nematydavote finansinių galimybių tai įgyvendinti?

– Manau, kiekvienoje Vyriausybėje finansų ministras turi svaresnį žodį, kai kalbama apie sritis, kuriose reikia papildomo finansavimo, nes vis dėlto už finansinį stabilumą pirmiausia jis ir yra atsakingas. Atsižvelgiant į visumą tiek rengiant Vyriausybės programą, tiek kiekvienais metais svarstant biudžetus, finansų ministras turi pateikti profesionalią ir pasvertą nuomonę, kas įmanoma, o kas yra tiesiog populizmas.

– Kiti ministrai paklusdavo, premjeras pritardavo?

– Kiekvienas atvejis – individualus, visuomet pateikiami argumentai ir vyksta diskusija.

– Kaip įvertintumėte apibendrindamas: būsimos Vyriausybės programos nauji punktai – ambicingi ar vis dėlto populistiški?

– Sparčiai didinant krašto apsaugos finansavimą, o tai yra sveikintina, manau, buvo pamiršta, kad kitose srityse tas ambicijas reikia pasimažinti, nes priešingu atveju lėšų tiesiog neužteks. Tad manau, kad populizmo programos naujuose punktuose yra daugiau nei realybės.

Kuo I. Ruginienės Vyriausybės programa skiriasi nuo pirmtakų

• Gynyba. Būsimoji Vyriausybė įsipareigoja gynybos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Ligšiolinė buvo numačiusi skirti ne mažiau kaip 3,5 proc., tačiau vėliau Valstybės gynimo taryba nusprendė 2026–2030 m. gynybai numatyti 5–6 proc.

• Užsienio politika. Būsimoji Vyriausybė deklaruoja siekį normalizuoti diplomatinį atstovavimą su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse. Jau paskelbus Vyriausybės programos projektą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad formuluotės dėl Kinijos dar bus tikslinamos. Ligšiolinės Vyriausybės programoje teigta, kad Kinija „tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai“, o grėsme laikytina ir „Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“.

• Mokesčiai. Būsimoji Vyriausybė žada neįvesti naujų mokesčių, išskyrus bankus, kuriam laikui stabdyti dyzelino akcizų tarifų kėlimą, atsisakoma pažado sumažinti pridėtinės vertės mokestį šviežioms daržovėms ir vaisiams, tačiau didinti tabako, elektroninių cigarečių ir alkoholinių gėrimų akcizus. Seimas vasarą keitė gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir pridėtinės vertės apmokestinimą, įvedė vadinamuosius cukraus ir draudimo mokesčius, pakėlė pelno mokesčio tarifą.

• Valstybės valdymas. Būsima Vyriausybė atsisako pirmtakų idėjos steigti Regionų ministeriją.

Šaltinis: BNS