AISTRINGI KELIAUTOJAI PO ŠALĮ: TAI MEILĖS LIETUVAI IŠRAIŠKA

„Norisi sūnui parodyti, kokia graži yra mūsų Lietuva“, – sako Jovita Lingė. Keliones visada mėgusi vilnietė su vyru Nerijumi nenustojo keliauti ir pasaulį išvydus pirmagimiui Lukui. Pasak Lingių, įdomiai keliauti galima ir su mažu vaiku. Tad į pirmąją kelionę su nakvyne šeima išsiruošė, kai sūnui buvo vos trys savaitės.

Į kelią – trise

J. Lingė yra aplankiusi 51 pasaulio valstybę, tačiau pastaruosius kelerius metus skiria kelionėms po Lietuvą. Pasak jos, esame išties turtingi įdomių lankytinų objektų ir gražių miestelių, tad su šeima dažnai išsiruošia į kurį nors Lietuvos kampelį.

Iš Kauno kilusi Jovita pasakoja visada mėgusi keliauti tiek po pasaulį, tiek po Lietuvą. Šį pomėgį ji perėmė iš šeimos – pašnekovės mama taip pat domisi lankytinais objektais ir mėgsta keliauti.

„Mokyklos laikais net turėjau popierinį žemėlapį, kuriame žymėjausi aplankytas vietas, – šypsosi ji. – Didžiausią pagreitį mano pomėgis įgavo įsigijus automobilį. Tada atsirado daugiau laisvės pačiai susidėlioti maršrutą, suplanuoti kelionę ir, pasikvietus draugų, kur nors išvykti. Taip kelionės tapo dažnai praktikuojama laisvalaikio veikla. Daug keliaudavome dviese su vyru, o gimus mažajam Lukui, kuriam dabar yra vieni metukai ir du mėnesiai, į kelią jau išsiruošiame trise.“

Į pirmąją kelionę su nakvyne šeima išvyko, kai sūnui buvo vos trys savaitės. Nors būta nerimo, viskas praėjo puikiai.

„Tuo metu Nerijus buvo tėvystės atostogose, tad norėjome išnaudoti tą laiką ir ką nors įdomaus aplankyti. Iš Vilniaus automobiliu nuvykome į Birštoną ir apsistojome jo apylinkėse, kur buvome užsisakę nakvynę. Mūsų vaikas tuo metu puikiai miegodavo nešyklėje, tad jam ilsintis mes su vyru galėjome pasivaikščioti, pasidairyti aplink. Kai pamatėme, kad keliauti nelabai sudėtinga, likusiomis vyro atostogų dienomis dar nuvažiavome pas mano tėvus į Kauną, vėliau – į Nerijaus gimtinę Žemaitiją, į pajūrį. Žodžiu, per pirmąjį Luko gyvenimo mėnesį apvažiavome nemažą dalį Lietuvos, – juokiasi ji. – Šeimos keliones toliau tęsiame, kiek tik mums pavyksta ir tinka mūsų vaikui.“

Nors neretai atrodo, kad, gimus mažyliui, vertėtų pristabdyti savo gyvenimą, J. Lingė tikina, jog keliauti su mažuoju tikrai yra įmanoma. Žinoma, kelionių sumažėjo, jos tapo kiek kitokios, bet pomėgio atsisakyti tikrai nereikia.

„Keliaudami su sūnumi turime atidžiau suplanuoti kelionę, prisiderinti prie vaiko poreikių ir dienotvarkės. Su mažuoju taip pat kol kas negalime eiti ilgesnių atstumų, tad kuriam laikui atsisakėme mėgstamų žygių. Tačiau vis tiek keliaujame gana dažnai. Kartais su mažuoju kur nors išvykus, jis netgi tampa ramesnis, mažiau zirzia, nes nauja aplinka jį domina“, – teigia mama.

Provincija: keliautojams patinka maži Lietuvos miesteliai, gausūs įdomių lankytinų objektų. Juos nustebino puošnus Lentvario bažnyčios interjeras, Kudirkos Naumiestyje esantis P. Sederevičiaus skulptūrų ansamblis ir Švėkšnos Genovaitės vila. / J. Lingės asmeninio archyvo nuotr.

Maži miesteliai – dideli turtai

Savo šeimos kelionių akimirkomis J. Lingė dalijasi instagramo paskyroje „Keliauju po Lietuvą“. Savo paskyra pašnekovė siekia paskatinti žmones daugiau keliauti po gimtinę, atrasti gražių ir įdomių Lietuvos vietų. Pasak Jovitos, tai tarsi meilės Lietuvai išraiška.

Keliaujant Lingių šeimai ypač patinka leisti laiką gamtoje. Jie dažnai vyksta į mišką, susiorganizuoja žygį, o pavargę tarp medžių pasikabina hamakus ir juose pailsi. Neretai Lingiai išvyksta į Labanoro girią, kuri žavi ežerų gausa.

„Vaikščiodami Labanoro girioje atradome ežerą Kerotį, kurio aplinka mums labai patiko. Šį ežerą galima apeiti aplink ir susiorganizuoti įdomų žygį. Įspūdį paliko ir Alnio, Kertuojų ežerai, – pasakoja Jovita. – Mūsų šeimai patinka Dzūkijos nacionalinis parkas, kuriame gausu įdomių lankytinų vietų, ir prie Vilniaus esantis Neries regioninis parkas, į kurį dažnai nuvažiuojame.“

Be Lietuvos gamtos, Lingius žavi nedideli šalies miesteliai, stebinantys turtinga savo istorija ir lankytinų vietų gausa. „Pavyzdžiui, Papilėje yra daugybė skirtingų lankytinų objektų. Atrodo, kaip tas vienas nedidelis miestelis susirinko tiek įdomybių? – juokiasi Jovita. – Čia yra du piliakalniai, apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Ventos upę, Jurakalnio geologinis pažintinis takas, unikali Juros periodo atodanga, kabantis tiltas per Ventą, garsioji penkiolikos kamienų liepa. Tiesa, iš penkiolikos kamienų šiandien belikę trylika. Dėmesio taip pat verta daili Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Papilėje kurį laiką gyveno ir Simonas Daukantas, kuris ten ir palaidotas. Tad čia galima aplankyti jo kapą, S. Daukanto memorialinį muziejų, jam skirtą skulptoriaus V. Grybo sukurtą paminklą, išlikusį dar nuo tarpukario. Rodos, Papilė yra tik nedidelis miestelis, gal net ne visiems žinomas. Kiek įdomių objektų jame galima rasti!“

Pašnekovė taip pat išskyrė Kudirkos Naumiestį, kuriame galima aplankyti Vinco Kudirkos muziejų, Lietuvos himno autoriui skirtą paminklą, taip pat išstovėjusį nuo tarpukario, jo kapą.

„Šiame miestelyje ne visi įdomūs objektai yra susiję su V. Kudirka. Čia galima rasti Bulvės muziejų, kurį savo privačia iniciatyva įsteigė vienas agronomas. Kudirkos Naumiestyje gyveno ir skulptorius Pranas Sederevičius, tad šiame miestelyje stovi jo skulptūrų ansamblis. Tai išskirtinės, didelės skulptūros, stovinčios privataus namo kieme, tačiau jas puikiausiai galima apžiūrėti nuo gatvės. Lietuvoje nesu mačiusi nieko panašaus, – pasakoja J. Lingė. – Įdomu ir tai, kad miestelis yra prie pat sienos su Kaliningrado sritimi. Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorijas skiria tik upelis. Tad čia galima pasivaikščioti tilteliu, vedančiu į Kaliningrado sritį. Visu tiltu pereiti nepavyks, nes nuo pusės jis yra užtvertas, bet dalį pereiti tikrai galima. Man tai pasirodė labai įspūdinga vieta – stovi Lietuvoje, o kitoje upelio pusėje jau matai Kaliningrado sritį.“

Lingių šeimą sužavėjo ir Švėkšna. Nedideliame Švėkšnos miestelyje yra viena didingiausių bažnyčių Lietuvoje, išpuoselėtas dvaro parkas, kuriame stovi žavinga Genovaitės vila – XIX a. grafo Adomo Alfredo Gustavo Pliaterio pastatyti nedideli rūmai, o bažnyčią ir dvaro parką jungia puošnus arkinis viadukas. Lankytinų objektų gausa keliautojams įspūdį paliko ir Žagarė, kurioje galima rasti du piliakalnius, dvaro rūmus ir parką, Puodų namą, Žagarės ozo pažintinį taką.

Spalvos: rudenį J. Lingė pataria aplankyti gamtos spalvomis žavinčius objektus: Dūkštos pažintinį taką, Lentvario dvaro parką, Jiesios atodangą. / J. Lingės asmeninio archyvo nuotr.

Dvarų didybės pėdsakais

Lingių šeimą žavi didingos įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bažnyčios, dvarai.

„Bažnyčios mus dažnai nustebina. Atvažiuoji į kokį nors nedidelį miestelį ar net kaimelį ir pamatai čia stūksančią įspūdingo dydžio bažnyčią. Atrodo, iš kur žmonės turėjo tiek entuziazmo, noro ir jėgų tokią pastatyti? Man ypač gražios akmeninės bažnyčios. Iš tokių išskirčiau galingą Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią, taip pat Gegužinės kaimelio Kaišiadorių rajone akmeninę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, – akcentuoja pašnekovė. – Savo vidumi labai nustebino Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Man ji pasirodė unikalaus interjero, daugiau tokių katalikiškų maldos namų Lietuvoje neteko matyti. Ši bažnyčia labai gausiai dekoruota freskomis, puošta arkomis.“

Kelionių metu šeima aplanko ir Lietuvos dvarus – tiek apleistus ir griūvančius, tiek sutvarkytus ir prikeltus naujam gyvenimui.

Keliaudami su sūnumi turime atidžiau suplanuoti kelionę, prisiderinti prie vaiko poreikių ir dienotvarkės.

„Iš suremontuotų dvarų paminėčiau didingą Paežerių dvarą Vilkaviškio rajone. Iš paprastesnių dvarų įsiminė jaukus Biržuvėnų dvaras Telšių rajone. Jo aplinka dailiai sutvarkyta, dvarą supa gražus kraštovaizdis, šalia yra tvenkinys, tad galima smagiai pasivaikščioti. Įdomūs ir apleisti dvarai, bylojantys apie buvusią savo didybę. Iš tokių įspūdį paliko Apytalaukio dvaras Kėdainių rajone ir unikalaus stiliaus Raudondvario dvaras Radviliškio rajone prie Šeduvos“, – vardija Jovita.

Prieš keliaudami apžiūrėti dvarų Jovita ir Nerijus stengiasi pasidomėti jų istorija. Tada pati kelionė tampa įdomesnė, atsiskleidžia dvaro praeitis, jo buvusi svarba, įdomios detalės.

„Labiausiai mane sužavėjo Švenčionių rajone esančio Merkinės dvaro – Paulavos respublikos istorija. Šiandien šio dvaro jau likę tik griuvėsiai, bet XVIII a. pabaigoje ten buvo tikras lietuviškas Monakas. Čia 26-erius metus gyvavo atskira mažytė respublika. Ją įkūręs kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis respubliką tvarkė labai moderniai. Jis buvo pralenkęs savo laiką – respublikoje panaikino baudžiavą, suteikė daug laisvių valstiečiams, rūpinosi jų švietimu. Respublika turėjo savo pinigus ir netgi kariuomenę. Skamba išties neįtikėtinai!“ – pasakojo J. Lingė.

Įspūdinga: Lingius sužavėjo akmeninė Gegužinės kaimelio bažnyčia ir lietuviškojo Monako – Merkinės dvaro (Paulavos respublikos) griuvėsiai. / J. Lingės asmeninio archyvo nuotr.

Domina įvairūs maršrutai

Pašnekovė atskleidžia besinaudojanti specialia programėle telefone, kurioje pasižymi dominančius Lietuvos objektus. Apie lankytinas vietas Jovita sužino skaitydama kelionių straipsnius ir knygas, naršydama internete.

„Mane dominančių objektų programėlėje esu susižymėjusi labai daug. Kai turime laiko išvykai, belieka tik išsirinkti kryptį, o ieškoti, ką ten galima aplankyti, dažniausiai nebereikia, – tikina ji. – Kryptį išsirenkame pagal tai, kiek turime laiko, ar labiau norime į gamtą, ar apžiūrėti kokį miestelį. Svarbu ir tai, kiek toli galime sau leisti važiuoti, – kadangi keliaujame su mažu vaiku, dažniausiai nesinori ilgai vykti automobiliu. Keliaudami su mažuoju, sau pasiliekame daugiau laisvės. Iš anksto žinome, nuo kokių objektų norėsime pradėti, tačiau nebeplanuojame, kiek laiko užtruksime ar kiek objektų aplankyti mums pavyks. Žiūrime pagal situaciją – kokia mūsų ir mažojo nuotaika, ar nesame pavargę. Nesistengiame įvykdyti konkrečių tikslų ir tiesiog mėgaujamės procesu.“

Pasak Jovitos, dienos išvykas šeima planuoja gana spontaniškai. Dažniausiai iš vakaro nusprendžia, kad norės keliauti, ir išsirenka kryptį. Dienos išvykos dažniausiai vyksta Vilniaus regione, nes Lingiai gyvena sostinėje. Tačiau neretai keliaujama ir po Kauno ar Žemaitijos apylinkes, kadangi čia įsikūrę poros tėvai.

„Kartais organizuojame savaitgalio išvykas su nakvyne, tačiau tada jau reikia viską iš anksto suplanuoti, užsisakyti nakvynės vietą. Kartais kokį nors įdomų objektą aplankome tiesiog pakeliui, važiuodami pas mano ar Nerijaus tėvus“, – atskleidžia pašnekovė.

J. Lingės asmeninio archyvo nuotr.

Ką aplankyti rudenį?

Rudenį J. Lingė pataria vykti į Lietuvos gamtą, aplankyti pažintinius takus, nacionalinius parkus.

„Ruduo man atrodo idealus metas keliauti po gamtą, nes nei per karšta, nei per šalta, nepuola uodai, o gamta žavi įvairiomis savo spalvomis. Tad tikrai verta pasidžiaugti auksiniu rudeniu, kuris geriausiai atsiskleidžia vietose, kur auga daugiau lapuočių. Šiam metų laikui puikiai tinka netoli Vilniaus esantis Dūkštos pažintinis takas, taip pat pačiame Vilniuje įsikūręs Ribiškių pažintinis takas. Vilniečiai taip pat gali pasigėrėti vaizdais, atsiveriančiais nuo Pūčkorių atodangos – jie rudenį būna nuostabūs. Verta aplankyti ir Lentvario dvaro parką. Kauniečiams pasigrožėti rudeniu patariu Žiegždrių geologiniame take prie Kauno marių, kuris rudenį žavi ryškiomis spalvomis. Dabar puikus metas aplankyti Jiesios atodangą, – vardija ji. – Na, jei nėra laiko ar galimybių kur nors išvažiuoti, siūlau pasivaikščioti bent po savo miestą ir paieškoti žavingomis spalvomis pasipuošusių medžių ir nuraudusių vijoklių senamiesčio kiemeliuose. Tiesiog svarbu atverti akis ir širdį, atkreipti dėmesį į gražias, smulkias detales ir pasimėgauti rudeniu.“

Keliaujantiems su mažais vaikais Jovita pataria prisiderinti prie mažojo paros ritmo, pagalvoti, kur jis miegos, – automobilyje, nešyklėje, o gal vežimėlyje? Lingių šeima stengiasi savo išvykas derinti prie mažojo Luko miego laiko, kad galėtų pasivaikščioti, kol sūnus miegos nešyklėje.

„Įsidėkite užkandžių, šiltai apsirenkite, vaikui automobilyje užimti pasiimkite žaisliukų. Svarbiausia – nepamiršti geros nuotaikos ir nusiteikti, kad keliaujant su mažais vaikais nebūtinai viskas vyks pagal planą. Būna visko, kartais mažieji ima zirzti anksčiau, nei mes norėtume. Tad tiesiog mėgaukitės ir nesistenkite vienos išvykos metu pamatyti kuo daugiau objektų, – pataria ji. – Žinoma, ne visi kūdikiai vienodi, ne visi lengvai ištveria ilgesnį važiavimą automobiliu ir keliones. Tad jei nepavyksta nukeliauti kur nors toliau, bent jau paieškokite įdomesnių objektų savo mieste, atraskite ką nors naujo ir taip paįvairinkite kasdienybę.“

J. Lingės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuva – arčiausiai širdies

J. Lingė džiaugiasi, kad keliavimas visiems drauge stiprina šeimos tarpusavio ryšį.

„Keliaujant mūsų tarpusavio santykis atsiskleidžia kitaip nei kasdienybėje, – pastebi ji. – Man taip pat svarbu, kad sūnui galime parodyti Lietuvos grožį. Žinoma, mūsų vaikas dar mažas, tad ne viską supranta, bet ateityje tikiuosi jį paskatinti domėtis Lietuvos gamta ir turtinga istorija. Svarbu tai, kad keliaujant prie istorijos galima prisiliesti gyvai, o ne tik skaityti apie ją iš vadovėlių.“

Jovita sako, kad gimtosios Lietuvos gamta ir lankytinos vietos yra arčiausiai širdies. Tačiau pašnekovė nėra tik kelionių po Lietuvą gerbėja, jai patinka keliauti ir užsienyje.

„Esu aplankiusi 51 užsienio valstybę. Pastaruoju metu kelionių į užsienį sumažėjo, bet vaikui paaugus tikrai jam parodysime ir kitas šalis. Su vyru jau pamažu dairomės, kur galėsime nukeliauti visi trys“, – šypsosi ji.