Plačiai Lietuvoje nuskambėjęs siūlymas gimstamumą skatinti rengiant diskotekas Justiną piktina.
„Apie kokią demografiją kalbame? Šokius organizuosim? Turime 100 tūkstančių vaikų, kurie negauna išlaikymo, pasirūpinkime tais 100 tūkstančių“, – kalbėjo mama Justina Snarskytė-Tamošaitė.
Šeimas lietuviai kuria, vaikų susilaukia, tačiau skyrybų atveju alimentus mokėti vengia.
Justinos kova dėl savo vaiko tęsiasi ne vienerius metus.
„Šiuo metu mano trečia byla yra teisme, sūnaus tėtis išlaikymo nemoka 11 metų“, – teigė J. Snarskytė-Tamošaitė.
Ir, rodos, to daryti net nesiruošia. Nepadėjo net skirtas 60 parų areštas.
„Po kiekvienos bylos toliau vykdavo tas pats vengimas išlaikyti“, – pasakojo J. Snarskytė-Tamošaitė.
Moteris pernai kreipėsi į parlamentą, prašė keisti teisės aktus, nes dabartiniai tiesiog neveikia. Turėjo ir savų pasiūlymų, pavyzdžiui, iš nemokių tėvų atimti vairuotojo teises.
„Kitose valstybėse yra draudimai išvykti, kad nebūtų atostogų, taip pat, pavyzdžiui, negalima lankytis lošimo namuose“, – aiškino J. Snarskytė-Tamošaitė.
Seime panašus siūlymas jau skinasi kelią. Taisyklė žadama paprasta – nemoki alimentų, nebus ir pramogų.
„Apriboti vairavimą, vairuotojo pažymėjimo suspendavimą, medžioklės bilieto panaikinimą arba net žvejybos bilietą ir t. t.“, – komentavo Seimo narys Darius Razmislevičius.
„Alimentai yra kompleksiškesnis dalykas negu bajeriai su žvejyba, medžiokle. Nesąmonė“, – kalbėjo vyras.
Anot Seimo nario, jei pinigų yra medžioklei, turi atsirasti ir vaikui.
„Antižmogiška, man atrodo, neišlaikyti savo vaiko“, – teigė D. Razmislevičius.
Projekto pateikimas Seime – sėkmingas. Toliau jo imsis komitetai. Mat ir parlamentarams klausimų kyla.
„Tas meškeriojimas dabar 30 eurų per metus, tas neišsprendžia. Galbūt daugiau kainuoja medžioklės nario mokestis, bet juda, mano manymu, teisinga kryptimi“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
„Čia yra labai slidi riba, kai kažkas yra uždraudžiama ir kur yra pažeidžiamos žmogaus teisės, o kur ne“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Pabandykime įsivaizduoti teisių atėmimo klausimą. Žmogus, netekęs galimybės vairuoti, daugybėje darbų net negalės įsidarbinti ir atitinkamai mokėti alimentų“, – aiškino Seimo narė Agnė Širinskienė.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma apie 46 tūkstančius alimentų išieškojimo bylų. Vaikams nesumokėta suma siekia beveik 230 milijonų eurų. Ir kasmet nemokių tėvų tik daugėja.
„Kiekvienais metais pradedama apie 3 tūkstančius naujų išieškojimo procesų, tai, sakyčiau, kad skaičiai labai įspūdingi. Vidutinė šiuo metu alimentų skola sudaro apie 8300 eurų“, – teigė Antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.
Už alimentų nemokėjimą dabar gresia viešieji darbai, areštas, net laisvės atėmimas iki dvejų metų. Seimo narys Vitalijus Gailius abejoja, ar draudimas žvejoti padės, jei nepadeda net kalėjimas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Įstatymų leidėjas yra numatęs baudžiamąją atsakomybę ir tiesiog institucijos nebendradarbiauja ir nėra suinteresuotos atlikinėti tokių tyrimų“, – teigė V. Gailius.
Justina teismų slenkstį mynė ne kartą. Tačiau rezultatų – nulis. Tėvo skola vaikui jau siekia apie 20 tūkstančių eurų. Liūdniausia tai, kad suteikiama teisė įsipareigojimus pradėti vykdyti po metų ar dvejų.
„Ypatingai svarbu nuimti tas seklio ir detektyvo funkcijas nuo mamų pečių ir sutrumpinti tą laikotarpį, nes 11 metų nemoka, ir visi trauko pečiais, ir dar kažkokie lygtinumai galioja“, – kalbėjo J. Snarskytė-Tamošaitė.
Anot antstolių, alimentų nemokantys tėvai nebūtinai neturi iš ko jų mokėti – tiesiog naudojasi įstatymų spragomis. Pinigus slepia, turtą perrašo artimiesiems arba atsidaro sąskaitas užsienyje.
„Šitoje vietoje negalime padėti, nes Lietuvos antstoliai neturi galimybių išieškoti piniginių lėšų iš užsienio sąskaitų“, – aiškino L. Lukšys.
L. Lukšys teigia, kad būtina griežtesnė alimentų nemokančių tėvų kontrolė. O pinigų išieškojimas tikrai neturėtų trukti metus ir daugiau.
Trukdo ir tai, kad šiuo metu yra platus sąrašas pajamų, iš kurių skolos tiesiog negali būti išieškomos.
„Tą sąrašą reikėtų detaliai analizuoti ir taikyti bent jau minimalias išskaitas, nes dabar absoliučiai yra ribojama“, – teigė L. Lukšys.
„Sunkiausia yra griežtinti moralinius dalykus, kada žmogus nejaučia atsakomybės. Valstybė šitoje vietoje tikrai tolerancijos neturėtų turėti, bet yra gudravimai ir pakankamai sudėtinga suvaldyti šitą situaciją. Vis dėlto tikrai ieškome priemonių“, – komentavo J. Zailskienė.
Vyriausybė neseniai pritarė Teisingumo ministerija projektui. Pusės metų „skolų atostogomis“ alimentų nemokantys tėvai naudotis negalės. Tokiam siūlymui dar turės pritarti Seimas.
(be temos)