Anonimai kartais daro stebuklus – gamta išvengia žalos, o savininkas – baudos. Tačiau ne visada taip pasiseka.

Buvo nufilmuotas sklypas, kuriame traktoriukas rausė žemę – sėmė statybinį šlamštą ir pylė jį į paruoštas duobes. Pasak anonimo, šiame sklype buvo išgriautas senas namas, o jo savininkas, matyt, ruošiasi statyti naują.

Ne viskas, kas atrodo kaip žemė, ja ir yra – į gruntą buvo kišamos įvairios atliekos. Savininkas aiškiai neapžiūrėjo ir nerūšiavo jų – tarp plytų matėsi ir buteliai, megztiniai bei batai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į įvykio vietą atvyko aplinkosaugos pareigūnai. Važinėti pagal anoniminius pranešimus – jų kasdienis darbas.

Rastas samdytas darbuotojas buvo apklaustas, tačiau, kadangi dar nespėjo užkasti atliekų, išvengė atsakomybės. Priešingu atveju jam grėstų administracinė atsakomybė, nes kiekvienas žmogus privalo žinoti, kokiems darbams yra samdomas.

LNK stop kadras

Tuo metu savininkas pareigūnams pripažino, kad jo planas buvo užkasti statybines atliekas sklype – esą dėl nežinojimo.

„Gerai, kad tiems žmonėms užteko supratingumo priduoti pavojingas atliekas – šiferį ir kitas medžiagas – atliekų tvarkytojams bei pateikti tai įrodančius dokumentus“, – sakė Aplinkos apsaugos Panevėžio valdybos viršininkė Ieva Jakubkaitė.

Sklypo savininkas buvo įpareigotas išvalyti duobes, ketintas užkasti atliekas priduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti dokumentus – tuomet baudos bus išvengta.

Šios medžiagos išlieka labai ilgai – kai kurios net šimtmečiais.

„Natūraliai žemė nesusidaro iš atliekų ar izoliacinių medžiagų. Akmens vata natūraliai žemės gelmėse nesiformuoja. Be to, šios medžiagos išlieka labai ilgai – kai kurios net šimtmečiais. Dėl to užteršiamos ne tik žemės gelmės, bet ir gruntiniai vandenys“, – aiškino I. Jakubkaitė.

Baudos dydis priklauso nuo to, kiek atliekų buvo palaidota ir kaip toliau elgiasi pažeidėjas. Įstatymai jam – labai nepalankūs: delspinigiai gali siekti net 300 eurų už dieną.

Apskritai, žmonių sąmoningumas didėja.

„Pranešimai nebūtinai visi anoniminiai – būna ir neanoniminių, žmonės prisistato ir tikrai nebijo. Tik maža dalis nori išlikti anonimiški – dažniausiai tada, kai skundžia kaimyną“, – teigė I. Jakubkaitė.

Nors pranešimų apie galimus pažeidimus daugėja, pasitvirtinančiųjų skaičius išlieka stabilus. Pažeidimų įvairovė – didelė: nuo netinkamo atliekų šalinimo ir naikinamų želdinių iki reljefo keitimo.