A. ANUŠAUSKAS: NUOLATINĖ GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ PAŽANGA KURIA STIPRŲ ATGRASYMO EFEKTĄ

Antrą kartą vykstantis „Baltic Miltech Summit 2021“ trečiadienį į Vilnių sutraukė beveik 500 tarptautinių gynybos ekspertų, NATO šalių ginkluotųjų pajėgų ir politikos formuotojų atstovų, inovatorių ir tyrėjų. Lietuvos gynybos technologijų pramonė dar labai jauna, tačiau ekspertai sutaria, kad ji turi gerą potencialą augti. Jau dabar daugiau nei 40 lietuviškų įmonių konkuruoja nacionalinėje ir tarptautinėse gynybos rinkose, jų produktai ir paslaugos optikos, lazerių, elektronikos ir IRT srityse atitinka pasaulinės gynybos rinkos poreikius.

„Lietuvos gynybos pramonės potencialas yra svarbus ne tik nacionaliniu lygmeniu tenkinant kariuomenės poreikius, bet ir tarptautiniu – ieškant naujų sinergijų su sąjungininkais ir ilgametes tradicijas turinčiomis gynybos korporacijomis. Nuolatinė ginkluotojų pajėgų pažanga kuria stiprų atgrasymo efektą ir tai yra būtinybė šiandienos saugumo aplinkoje. Bet būtina matyti ir toliau“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, atidarydamas tarptautinį gynybos technologijų renginį „Baltic Miltech Summit 2021”.

„Jau po pirmo renginio 2018 m. supratome, kad tokia platforma reikalinga ir verslui, ir ginkluotosioms pajėgoms. Gynybos pramonės rinka Lietuvoje plečiasi, bet dauguma žaidėjų – mažos ir vidutinės įmonės. Tai reiškia, kad norėdamos būti gynybos rinkos dalimi jos patiria daugybę sudėtingų iššūkių, tarp jų – patekti į tiekimo grandinę, gauti finansavimą, dalyvauti gynybos srities viešuosiuose pirkimuose ar turėti priėjimą prie aktualios informacijos. Tokie renginiai kaip „Baltic Miltech Summit“ gali pagelbėti išspręsti dalį šių klausimų. Renginio dalyviai jau tarpusavyje suplanavo per 150 verslo susitikimų“, – sako Daina Kleponė, „Baltic Miltech Summit“ organizuojančios verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, Lietuvos gynybos pramonę sudaro daugiau nei 40 įmonių, jos gali ne tik aptarnauti karinę techniką, bet ir spręsti aktualias problemas kariuomenei pasiūlydamos tokius inovatyvius sprendimus kaip bepilotes lazerinio skenavimo platformas, išmanias perimetro stebėjimo technologijas, lazerinę optiką, optines sistemas ir komponentus, kibernetinio saugumo sprendimus.

„Esame įvertinę, kad gynybos pramonės užsakymai pasižymi didesniu darbo našumu, o tai reiškia didesnę naudą visai ekonomikai. Su gynybos projektais dirbančių įmonių sugeneruota apyvarta yra didesnė, taip pat tokių įmonių darbuotojai gauna reikšmingai aukštesnius atlyginimus nei šalies vidurkis. Lietuvos įmonės beveik pusę užsakymų eksportuoja į ES ir NATO valstybes nares, taip pat Izraelį, Ukrainą, Gruziją, Jungtinius Arabų Emyratus“, – pažymi D. Kleponė.

Šių metų pagrindinė renginio konferencijos tema yra gynybos sektoriuje vykstančių permainų įtaka gynybos pramonės plėtrai, inovatyvių technologijų vystymui ir nacionalinėms valstybių saugumo ir gynybos politikoms. Ekspertai sutaria, kad valstybės turi keisti savo taktiką norėdamos išlaikyti palankią saugumo aplinką. Pastaraisiais metais vykstantis spartus technologinis proveržis verčia nacionalines valstybes stiprinti partnerystes su sąjungininkais ne tik kariuomenių, bet ir bendrų gynybos projektų lygmeniu.

„Vietos neutralumui nėra – šiandienos pasaulį apibrėžia geostrateginė konkurencija. Taigi gynybos inovacijų partnerystės yra labai svarbios, norint išlaikyti technologinį pranašumą prieš savo priešininkus ir konkurentus. NATO yra viena iš tokių vertybėmis grįstų platformų, kurios skatina bendradarbiavimą ir inovacijas“, – sako vienas renginio pranešėjų, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam valdymui Giedrimas Jeglinskas.

„Baltic Miltech Summit“ lyderiaujančios Lietuvos gynybos technologijos įmonės galės prisistatyti ir ryšius užmegzti su dalyviais iš Baltijos šalių, Vokietijos, Skandinavijos, Italijos, Šveicarijos, Izraelio, Prancūzijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės.

Vokietijos pramonės asociacijos BDI atstovas, vadovaujantis tarptautinio bendradarbiavimo, saugumo politikos, žaliavų ir kosmoso departamentui, Matthiasas Wachteris sako, kad tolesniam bendradarbiavimui tarp Vokietijos ir Lietuvos jau padėtas geras pamatas – abi šalys palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius.

„Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas yra svarbus Baltijos šalių saugumui užtikrinti. Kartu mes sustipriname europietiškąjį NATO sparną. Dauguma Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių yra lanksčios ir turinčios gebėjimų vystyti inovacijas, o jų darbuotojai – aukštos kompetencijos. Turime suvienyti jėgas, kad kartu pritaikytume savo pajėgumus ir galimybes prie besikeičiančių geopolitinių ir geoekonominių sąlygų bei naujų technologijų raidos. Glaudesni santykiai tarp gynybos pramonių yra gera galimybė abiem pusėms“, – sako M. Wachteris.

Spalio 7 d. tarptautinės ginkluotės parodos „Live Firing Show 2021“ metu savo produktus skirtus gynybos sektoriui pristatys šešios lietuviškos įmonės: „Granta solutions“, „Imint.AI“, „NT Service“, „Aerodiagnostika‘‘ („Thrust“), „Vaizduotė“ ir „Elektrociklas“.