Taip pat septyni iš dešimties respondentų sutinka, kad dėl klimato kaitos patiriama ekonominė žala yra daug didesnė nei investicijos, kurių reikia perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

„Beveik keturi iš dešimties europiečių jaučiasi asmeniškai veikiami su aplinka ir klimato kaita susijusių rizikų ir grėsmių – gaisrų, potvynių, oro taršos ar ekstremalių oro sąlygų. Lietuviai tiesiogiai paveikti jaučiasi šiek tiek mažiau – maždaug trys iš dešimties lietuvių jaučiasi veikiami klimato kaitos grėsmių“, – pranešime cituojamas Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

„Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių ir kitų europiečių per pastaruosius šešis mėnesius yra ėmęsi veiksmų, skirtų kovoti su klimato kaita, o devyni iš dešimties puoselėja tvarius įpročius savo kasdienybėje“, – teigė jis.

Anot M. Vaščegos, lietuviai ypač stengiasi mažinti atliekų kiekį ir reguliariai jas rūšiuoja (72 proc. Lietuvoje, 64 proc. ES), siekia sumažinti vienkartinių daiktų naudojimą (57 proc. Lietuvoje, 49 proc. ES) ir, pirkdami naujus buitinius prietaisus, kaip veiksnį įvertina mažesnį energijos suvartojimą (32 proc. Lietuvoje, 34 proc. ES).

Tyrimo duomenimis, dauguma europiečių – 79 proc. Lietuvoje ir 85 proc. ES – sutinka, kad kovai su klimato kaita turėtų būti teikiamas prioritetas, siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės.

Panašiai tiek apklaustųjų, 75 proc. Lietuvoje, ES – 83 proc., sutinka, kad geriau pasirengus neigiamam klimato kaitos poveikiui pagerės ES piliečių gyvenimas.

Europos piliečiai taip pat jaučia klimato kaitos poveikį kasdieniame gyvenime: vidutiniškai beveik keturi iš dešimties europiečių (38 proc.) ir daugiau nei trys iš dešimties lietuvių (32 proc.) jaučiasi asmeniškai veikiami su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos ir grėsmių. Aštuoniose valstybėse narėse – daugiausiai Pietų Europoje, o taip pat Lenkijoje ir Vengrijoje – taip manančių yra daugiau kaip pusė.

Remiantis tyrimo duomenimis, beveik devyni iš dešimties lietuvių (89 proc. Lietuvoje, 88 proc. ES) mano, jog yra svarbu, kad ES imtųsi veiksmų atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai didinti, o net 90 proc. respondentų Lietuvoje mano, jog yra svarbu, kad ES imtųsi veiksmų energijos vartojimo efektyvumui didinti, pavyzdžiui, skatinant žmones gerinti savo namų izoliaciją, įsirengti saulės baterijas arba pirkti elektromobilius.

Taip pat 75 proc. europiečių ir 66 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad sumažinus iškastinio kuro importą padidės energetinis saugumas ir tai bus naudinga ES ekonomikai.

70 proc. respondentų Lietuvoje – 77 proc. ES – sutinka, kad kovojant su klimato kaita bus skatinamos inovacijos. Daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių pritaria, jog Europos įmonėms turėtų būti teikiama daugiau paramos, kad jos galėtų konkuruoti pasaulinėje švarių technologijų rinkoje.

Anot tyrime pateiktų duomenų, didžioji dauguma ES (92 proc.) ir Lietuvos (90 proc.) piliečių patys imasi veiksmų ir kasdieniame gyvenime renkasi tvarumą. Tačiau paklausus, kas gali geriausiai kovoti su klimato kaita, tik 32 proc. respondentų Lietuvoje ir 28 proc. respondentų ES mano, kad jie patys asmeniniais veiksmais gali geriausiai pakeisti padėtį.

Lietuvos piliečiai nurodė, kad geriausiai kovoti su klimato kaita gali įmonės bei pramonė (58 proc. Lietuvoje ir ES), Europos Sąjunga (52 proc. Lietuvoje, 59 proc. ES) ir nacionalinė vyriausybė (51 proc. Lietuvoje, 66 proc. ES).

44 proc. respondentų Lietuvoje ir ES mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos taip pat turi galimybių imtis klimato politikos veiksmų.

„Eurobarometro“ apklausa apie klimato kaitą buvo atlikta vasario 18–kovo 10 dienomis visose 27 ES valstybėse narėse.

Iš viso tiesiogiai apklausti 26319 ES piliečiai, Lietuvoje – 1014 piliečiai.