81 proc. Lietuvos gyventojų jaučia augančią riziką, jog jie gali tapti elektroninių nusikaltimų auka, rodo trečiadienį paskelbti Eurobarometro apklausos rezultatai.

Per metus taip manančių Lietuvoje sumažėjo 6 procentiniais punktais. Bendras ES vidurkis pagal šį rodiklį siekia 85 proc.

Panašiai, kaip ir kitose ES valstybėse, beveik devyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų tvirtino internetu vengiantys pateikti savo asmeninę informaciją, septyniems iš dešimties nerimą kelia, jog jų asmeninė informacija interneto svetainėse nėra apsaugota. Dar septyni iš dešimties respondentų nurodė manantys, jog jų asmeninės informacijos nesaugo valdžios institucijos.

Dažniau nei kitiems europiečiams lietuviams nerimą kelia, kad jie negalės pasinaudoti internetine bankininkyste dėl kibernetinių atakų, taip pat tai, jog jie gali tapti sukčių auka pasinaudoti jų banko kortele ar elektronine bankininkyste, kad jų asmeniniai duomenys bus pavogti ir panaudoti apsiperkant, kad internetu įsigytos prekės bus nepristatomos ar pristatomos ne tos, kurias įsigijo. Taip pat respondentai Lietuvoje dažniau baiminosi, jog bus įsibrauta į jų socialinio tinklo paskyrą ar elektroninį paštą.

Beje, Lietuvos piliečiai jaučiasi turintys daugiau informacijos apie elektroninius nusikaltimus ir pagal šį rodiklį pirmauja regione: tai, jog yra gerai informuoti apie šiuos nusikaltimus, nurodė 57 proc. respondentų Lietuvoje, tuo metu Latvijoje tokią nuomonę išreiškė 44 proc., Estijoje - 47, Lenkijoje - 45 proc. apklausos dalyvių. Geriausiai informuoti jaučiasi Jungtinės Karalystės, Airijos gyventojai bei skandinavai.

Apklausa parodė, kad kasdien internetu naudojasi tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų - pagal šį rodiklį Lietuva nežymiai atsiliko nuo ES vidurkio: internetu kasdien naudojasi šeši iš dešimties visų europiečių. Daugiausia tai daro švedai ir danai (89 proc.) bei olandai (87 proc.).

Lietuviai, apklausos duomenimis, dažniau, nei kiti europiečiai, internete skaito naujienas bei naudojasi elektronine bankininkyste. Internetą naujienoms skaityti naudojantys nurodė 89 proc. (ES - 63 proc.), bankinėms operacijoms - 73 proc. (ES - 54 proc.) respondentų.

Apklausa atlikta pernai spalio 11-20 dienomis, Lietuvoje apklausta 1013 pilnamečių šalies piliečių.