Apklausa: mažėja manančiųjų, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn | Diena.lt

APKLAUSA: MAŽĖJA MANANČIŲJŲ, KAD LIETUVOJE SITUACIJA KRYPSTA GERYN

Tik 8 proc. gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji blogėja, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, pesimistiškai bendrą situaciją Lietuvoje vertina 72 proc. respondentų, dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Birželį atitinkamai 89 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis šalyje blogėja, 10 proc. – kad krypsta geryn, neapsisprendusiųjų buvo tik 1 procentas.

Palyginti su 2021 metų rugpjūtį vykusia apklausa, teigiančių, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, sumažėjo 10 procentinių punktų: tada 18 proc. situaciją vertino kaip gerėjančią, o 81 proc. manė, kad ji blogėja.

Apklausta taip pat parodė, kad iš institucijų labiausiai gyventojai pasitiki kariuomene (77 proc. pasitiki, 17 proc. nepasitiki) ir policija (73 ir 23 proc.), taip pat aukšto gyventojų pasitikėjimo sulaukė Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 22 proc. – ne), „Sodra“ (67 ir 25 proc), Prezidentūra (63 ir 30 proc.). Labiausiai nepasitikima Seimu (73 proc. nepasitiki, 22proc.  pasitiki), Vyriausybe (61 ir 33 proc.), teismais (52 ir 37 proc.).

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu atliko liepos 12–28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Kacape

Grausk mika raudona ir plika

Lietuvoje

5 metu laikotarpi bus karas, Aciu anglosaxsam.

Kaip ir kam zlugdoma ekonomika

Sustabdymas sutrikdo tiekimo grandines, todėl sumažėja pasiūla ir padidėja likusios pasiūlos paklausa. Tai ir sukelia infliaciją. Blokavimas buvo ekonominio terorizmo priemonė, sukurta siekiant sukelti infliaciją, kad sumažėtų reali valstybės skolos kaina ir masės būtų priverstos gauti universalias bazines pajamas, o tai reiškia priklausomybę nuo vyriausybės. Jie visiškai nesusiję su užkrėtimu. Kitas žingsnis "gelbėti mases dalijant išmokas per Centrinio banko skaitmeninę valiutą. Tai ir yra "didysis perkrovimas

SUSIJUSIOS NAUJIENOS