Paskutinės rusų pratybos „Zapad“ įvyko 2021 m. Akivaizdu, kad tąkart „Zapad“ buvo pasirengimas invazijai į Ukrainą. Į Baltarusiją permesti rusų kariai po pratybų nebegrįžo į Rusiją ir po penkių mėnesių puolė Kyjivą.

Šį rudenį planuojamos naujos „Zapad“ pratybos. Tradiciškai vyks visur, kur Rusija ribojasi su NATO: pačioje Rusijoje, Kaliningrade, Baltarusijoje, Baltijos jūroje.

Kariuomenė karinių grėsmių Lietuvai per rusų pratybas „Zapad“ nemato.

„Pagal turimą informaciją, šiuo metu nėra tokios rizikos ir grėsmės. Vertinimas turbūt butų, kad tai nėra didesnė grėsmė nei paskutinis „Zapad“, kuris buvo 2021 metais“, – tikino kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.

Vokietijos leidinys „Bild“ skelbia žinomo vokiečių karo apžvalgininko svarstymus, kad per „Zapad“ šį rudenį rusų kariniai veiksmai gali peržengti Lietuvos sienas.

O. Gurevičiaus / ELTOS nuotr.

Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad remiasi visos NATO žvalgyba.

„Pakankamai sudėtinga surinkti pajėgas, nes Rusija tarsi ir turi karių – yra šauktinių, kurie nedalyvauja karo veiksmuose, bet didelių permetimų į Kaliningradą, prie Estijos sienų greičiausiai nebus, kokius esame matę“, – teigė karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys. 

Žvalgyba skelbė – kol rusų dėmesys skiriamas Ukrainai, jiems sunku kaupti atsargas.  

„Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija pradės kaupti ginkluotės ir amunicijos atsargas, kurių jai reikėtų tiesioginio karinio konflikto su NATO metu“, – sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius. 

Net sustabdžius karą Ukrainoje, rusai pajėgas konfrontacijai su NATO, anot žvalgybos, turėtų po 3–5 metų.  

„Didesnių grėsmių iš „Zapad“ šiais metais tikrai nesitikėčiau. Galbūt gali būt kažkokių labai smulkių provokacijų, bet vėlgi ne apie karines turėtume kalbėti“, – pabrėžė E. Papečkys. 

Anot kariuomenės, kaip ir anksčiau, taip ir šiemet, pagrindinė grėsmė bus padidėjusi netyčinių incidentų rizika.

„Kada arti sienos yra poligonai – Kaliningrade, Baltarusijoje arti Lietuvos sienos – visada yra vadinama netyčiukų  rizika“, – kalbėjo R. Baltrėnas.

Rusai visada slepia tikrąjį „Zapad“ mastą. Prieš pratybas nurodo minimalų tarptautiniuose sutarimuose numatytą skaičių – keliolika tūkstančių karių.

„Jie visada buvo viršyti, visada būdavo daugiau. Tai būdavo pridengiama Rusijos kariais, kurie yra anksčiau atsiųsti treniruotis į Baltarusiją“, – pasakojo kariuomenės Gynybos štabo viršininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašiai ir su būsimomis pratybomis.

„Lapkričio mėnesį Baltarusija oficialiai deklaravo, kad šie mokymai įvyks. Deklaruojama, kad tai gali būti iki 12–13 tūkst.“, – teigė štabo viršininkas. 

Po paskutinių „Zapad“ pratybų patys rusai patvirtino dalyvavus 200 tūkst. karių. 

Rusai Baltijos šalis vadina fašistinėmis ir neva „Zapad“ yra gynybinės, „antiteroristinės“ pratybos.  

Pagal ankstesnį „Zapad“ scenarijų, rusai treniruodavosi užimti Suvalkų koridorių, tai yra dalį Lietuvos, paskelbti čia tariamą valstybę – Veišnoriją. Tuo pačiu metu atakuoti Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Skandinavijos šalis, tikintis išgąsdinti nuo paramos.

Vėliau rusai grasintų branduoliniu ginklu, nors, NATO vertinimais, panaudoti nesiryžtų.

„Tai ne tik Lietuvos žvalgybos duomenys, o visų sąjungininkų bendras paveikslas. Manau, tas paveikslas yra pakankamai aiškus – tuo metu mes to nesitikime, bet esame pasirengę, budrūs ir stebime situaciją“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. 

Neabejojama, kad ką rusai per „Zapad“ tikrai dar darys, tai gąsdins, suintensyvins propagandą, diversijas. Anot kariuomenės, žvalgyba turi daug indikatorių, kaip pamatyti, ar vyksta pratybos, ar ruošiamasi tikram karui, kaip aprūpinti kariai, kokios stovyklos kuriamos.  

„Procesai greitai nevyksta. Net jei vyktų paliaubos, pajėgumų perkėlimas yra imlus laikui ir tie pajėgumų perkėlimai nebūtų nepastebėti“, – aiškino R. Baltrėnas.

Tradiciškai, kai rusai rengia „Zapad“, daug pratybų aplink Lietuvą rengia NATO. Taip bus ir šį rudenį.