Prieš mėnesį visuomenė rinkosi į protestą, norėdama paskatinti tuometį premjerą Gintautą Palucką atsakyti į žurnalistų užduodamus klausimus, o šįsyk – norėdama išreikšti nepasitenkinimą dėl kultūros ministru paskirto Ignoto Adomavičiaus.

I. Petronytės teigimu, du protestai per mėnesį nėra ypatingai daug, visgi žiūrint į Lietuvos tendencijas, tai yra žymesnis kilstelėjimas. Jos spėjimu, prieš kelias dienas vykęs protestas – ne paskutinis ir artimu metu protestai turėtų suaktyvėti.

I. Petronytės teigimu, abiejų pastaruoju metu vykusių protestų leitmotyvas panašus – norėta išreikšti nusivylimą valdžios sprendimais. Ji pažymi, kad ir vienas, ir kitas protestai yra stipriai nukreipti į ateitį – jais išsakomas ne tik šiandienis nusivylimas, bet ir nerimas dėl to, kas laukia ateityje.

Ji pastebi, kad žiūrint ne tik į pastaruosius, bet ir seniau Lietuvoje vykusius protestus, matyti, kad jie pritraukia skirtingą auditoriją, o tai rodo, sako I. Petronytė, kad jau galima kalbėti apie Lietuvoje besiformuojančią protestų kultūrą.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

„Tai tampa priimtina forma skirtingoms visuomenės grupėms“, – sako Pilietinės visuomenės instituto vadovė ir priduria, kad visgi protestai dar suprantami kaip kraštutinė forma.

Jos teigimu, protestų rezultatai stipriai priklauso nuo visuomenės sutelktumo ir tai, kiek laiko žmonės nusiteikę nepasiduoti. Nuo žmonių nusiteikimo dažniausiai priklauso ir tai, kaip reaguos valdžia.

„Matome, kad protestai nebūtinai suveikia ir pasiekia rezultatą. Bet tai, kad nėra atsakymų iš valdžios, nereiškia, kad bendruomenė negali toliau burtis ir bandyti paspausti. Protestai svarbūs dar ir tuo, kad gali turėti įtaką valdančiųjų diskurso pakeitimui, nors pats rezultatas ir nebus šimtaprocentinis“, – teigia I. Petronytė.

Svarbu, kaip mes protestus suvaldome ir kur jie nuveda.

Ji priduria, kad protestų rezultatyvumui svarbu ne tik tai, kaip ilgai visuomenė bus susitelkusi, bet ir tai, kiek žmonių įsitrauks į protestą. Viena vertus, didesnis dalyvių skaičius gali turėti didesnį poveikį valdantiesiems, kita vertus, tai svarbu ir patiems protestuotojams.

„Svarbu ir žmonių skaičius, ir protestų išplitimas po skirtingus miestus, paraleliniai protestai. Tai suteikia daugiau svorio bendram įspūdžiui apie protestą, bet svarbu ir todėl, kad didesnis įsitraukimas gali paskatinti prisijungti ir tuos, kurie dar dvejoja, ar jungtis. O tai svarbu žiūrint į tolesnę perspektyvą, ypač jei numatoma protestų serija“, – paaiškina Pilietinės visuomenės instituto vadovė.

Ji svarsto, kad į protestus reikia žiūrėti ne kaip į grėsmę demokratijai, o kaip į sveikos visuomenės ženklą.

„Svarbu, kaip mes protestus suvaldome ir kur jie nuveda. Į juos reikia žiūrėti kaip į visuomenės skaudulių išsakymą ir paskatinimą, galimybę ieškoti dialogo ir sprendimų“, – įsitikinusi I. Petronytė.