AR LIETUVA GALĖTŲ TINKAMAI APSIGINTI?

Patvirtintas naujas Valstybės gynybos planas. Jis sujungia visus kitus ligšiolinius planus. Plačiau – LNK reportaže.

Greitai bus dveji metai, kai rusai keliais frontais įsiveržė į Ukrainą. Lietuva patvirtino planus, kas ir kaip turėtų ginti ją, kaip evakuotis, kaip žmonės turėtų slėptis. Pirmadienį Valstybės gynimo taryba pritarė naujam, visus ligšiolinius planus sujungiančiam Valstybės gynybos planui.

„Tai reiškia, kad turime viešą, paprastą, visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė save mato karo metu“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Valstybės gynybos plane numatoma, kad Lietuva turi būti ginama suteikiant visus valstybės išteklius, įtraukiant ne tik kariuomenę, valdžios institucijas, bet ir verslą, gyventojus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar galėjome padaryti daugiau, geriau ir anksčiau? Žinoma“, – teigė K. Budrys.

Nežinia, ar sparčiau rengti planų netrukdo politinės intrigos ir varžybos dėl dėmesio. Krašto apsaugos ministras vėl nepakviestas spaudos konferencijoje, išeina atskirai.

Pabrėžiama, kad valstybės gynybos plane – tik gairės, dar bus konkretūs veiksmų planai, bet jie nebus viešinami.

„Mes, institucijų vadovai, žinome savo atsakomybes, tačiau plane apibrėžta, kaip ir kuo gyventojai turėtų pasirūpinti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukrainoje nuo invazijos pradžios kovojantis Arūnas Kumpis ironizuoja, kad pagal tai, kiek daug planų turime, esame saugūs.

Kai kurie merai sako, kad planai labai abstraktūs, trūksta pasirengimo iš tiesų kritinėms situacijoms.

„Kai vykdome mokymus, mes nepagalvojame, kad sveikatos priežiūros įstaiga gali būti sunaikinta ir ją reikės perkelti. Taip pat elektros tiekimas gali būti nutrūkęs ilgam laikotarpiui“, – sakė Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

„Yra institucijos, kurios pažymėtos kaip pagrindinės, bet ir jų viduje turės atsirasti lyderiai, kurie tuo degtų“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Paramą Ukrainai renkantis Jonas Ohmanas kritikuoja, kad kariuomenė neišmoksta kai kurių karo Ukrainoje pamokų, pavyzdžiui – ypač efektyvių, pačių pigiausių dronų.

Paprašiau, kad kariuomenė daugiau komunikuotų apie Ukrainos pamokų įsisavinimą, integravimą į mokymosi planą.

Kai kada kelis šimtus eurų kainuojantis dronas sunaikina tanką ar kitą techniką už keliolika milijonų. J. Ohmanas sako, kad susitikimuose su lietuvių kariais girdi, kad jie vis dar rengiami kaip iki invazijos į Ukrainą.

„Kaip matau, mūsų kariai vis dar bėga miškuose. Sistema kaip ir atseit veikia, tai maždaug kam ją keisti?“ – sakė J. Ohmanas.

Anot Ukrainoje kovojančio A. Kumpio, nederėtų visų saugumo planų grįsti vien NATO pagalba.

„Mane kviečiasi šauliai. Žmonės iš tikrųjų nežino. Jie prašo papasakoti, ką jie iš tikrųjų darytų. Įsivaizduoju, kad skaičiuojama, jog amerikiečiai viską už mus išspręs“, – teigė A. Kumpis.

Ministras kritikuoja kritikus, esą jie visko nežino.

„Paprašiau, kad kariuomenė daugiau komunikuotų apie Ukrainos pamokų įsisavinimą, integravimą į mokymosi planą“, – sakė A. Anušauskas.