– Kaip manote, ar tai galėjo būti Rusijos žvalgybos ataka?
– Mūsų departamentas turi pakankamai plačią bendruomenę, vertinančią ir saugančią mūsų kibernetinę erdvę nuo įvairių panašaus pobūdžio įvykių. Žvalgybos institucijos priedermė yra įspėti apie kitų priešiškų šalių intencijas.
Jau ilgą laiką kalbame apie kibernetinio sektoriaus pažeidžiamumą. Padaryta daug gerų darbų, bet kartkartėmis, kiekvienais metais, vis atsiranda viena ar kita skausminga situacija, kai nutekinami mums jautrūs duomenys.
– Ar galima teigti, kad už viso to kyšo Rusijos ausys?
– Tai pakankamai gilus techninis darbas, kad būtų galima autentifikuoti atribuciją vienai ar kitai šaliai ar institucijai ir padaryti įvertinimą. Dabar negalėčiau teigti, kas yra atsakingas, bet Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja ir kiti pagrindiniai kibernetinės erdvės veikėjai siekia rinkti informaciją ir, esant reikalui, ją panaudoti destabilizuojant šalies infrastruktūrą.
– Laurynas Kaščiūnas teigia, kad galėjo nutekėti ir žvalgybos pareigūnų duomenys. Ar tai jums žinoma?
– Nenoriu komentuoti žvalgybos bendruomenę liečiančios informacijos, nes būtent dėl to ji ir yra jautri. Nematau prasmės jos įgarsinti.
– Daliai visuomenės neaišku, kaip tai gali būti susiję su visuotiniu saugumu. Kaip paprastam žmogui suvokti, kodėl tai pavojinga?
– Viskas priklauso nuo tikslų. Paprastas žmogus vienu atveju gali likti paprastu, o kitu – tapti labai naudingu. Paprastas žmogus gali užimti tam tikras pareigas, būti giminystės ryšiais susijęs su tam tikrais asmenimis, svarbiais priešininkams.
Iš paprasto žmogaus perspektyvos grėsmės galime net neįtarti. „Kodėl mane turėtų verbuoti priešiškos šalies tarnyba?“ Todėl, kad tu gali padėti atrakinti tam tikras duris ir prieiti prie žmonių, kurie yra įdomūs.
Nutekėję duomenys jautrūs ta prasme, kad įvairiose operacijose gali būti panaudoti kaskadiniam veiksmui: padarius vieną žingsnį, atidaromos vienos durys, po to – kitos ir taip toliau.
Kibernetinėse operacijose daromos įvairios kombinacijos. Žmogus gali tapti tiesiog techninės prieigos tašku. Tik fantazijos klausimas, kaip tie duomenys gali būti naudingi.
– Ar šis duomenų nutekėjimas gali būti klasifikuojamas kaip hibridinė ataka, provokacija ar kažkas kita?
– Jei tai būtų sabotažas ar hibridinė ataka, ji turėtų turėti tam tikrą griaunamą, trikdantį ar ardantį efektą. To dabar nėra. Paprastai tariant, dabar įvykdyta valstybės turto vagystė su dideliu potencialu.
Paprastai tariant, dabar įvykdyta valstybės turto vagystė su dideliu potencialu.
– Pastaruoju metu Rusija vis dažniau grasina Baltijos šalims. Su kuo jūs tai siejate?
– Šiuo metu nėra vieno atskiro ir viską apimančio paaiškinimo. Turėtume suprasti, kad pirmiausia mūsų atžvilgiu vykdoma informacinė operacija, spaudžiant mus atsisakyti paramos Ukrainai arba ją riboti.
Šiuo metu Ukraina yra efektyvi, ir Rusijai karine prasme skauda. Griaunama jų infrastruktūra, strateginiai objektai. Jau vien dėl to jie turi ieškoti būdų, kaip išeiti iš tokios situacijos, jei nepavyksta paveikti tiesioginio puolančiojo, šiuo atveju – ukrainiečių.
Rusija bando varžyti Lietuvos galimybes remti Ukrainą, auginti įtampą, kad mes patys abejotume savo saugumu. Aišku, tai gali būti ir platesnio plano dalis. Šiame informaciniame lauke galima organizuoti tam tikras provokacijas, prisidengiant informaciniu fonu ir grasinimais, kurie dabar skleidžiami į kairę ir į dešinę.
Tačiau viena yra tai, kaip priešininkas mato situaciją, ir visai kas kita – kaip mes esame pasiruošę. Šiuo atveju nėra svarbu, kieno tie mūsų teritorijoje skrendantys dronai. Svarbu kontroliuoti savo erdvę ir sugebėti valdyti situaciją.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)