Elektros kaina uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE), "Leo LT" išformavimas, elektros jungties su Švedija projektas – tai tik keli klausimai, į kuriuos atsakė vakar dienraščio redakcijoje viešėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Atsakydamas į portalo vilniausdiena.lt lankytojų klausimus, ministras kritikavo Lietuvos elektros energijos skirstymo bendroves, dėstė savo požiūrį apie žaliąją energetiką, tačiau "Leo LT" projekto baigties neprognozavo, o į nepatogius klausimus atsakė abstrakčiai.

– Kada bus išformuota "Leo LT" ir kiek tai kainuos Lietuvos mokesčių mokėtojams?

– Vyriausybė, įgyvendindama Konstitucinio Teismo sprendimą, pateikė Seimui įstatymus, kurie sudaro galimybę efektyviai valdyti, reorganizuoti ar likviduoti "Leo LT". Tolesni žingsniai bus žengiami, kai Seimas priims pateiktus įstatymus.

– Ne kartą esate minėjęs, kad strateginius energetikos projektus įgyvendins valstybinė įmonė, kuri nebus "Leo LT" dalis. Bet ES pinigus, skirtus elektros jungčiai į Švediją tiesti, naudos ir darbus atliks "Lietuvos energija", kurią valdo "Leo LT" dalis.

– Europos Komisijos skirtus pinigus jungčiai tiesti gaus ir valdys valstybei priklausanti Centrinė projektų valdymo agentūra. Taigi valstybė bus ES pinigų gavėja ir savininkė. Esu sakęs, kad "Lietuvos energija" bus naudojama kaip finansinis žmogiškųjų išteklių ir žinių resursas įgyvendinant šį projektą. Noriu pridurti, kad elektros jungtis su Švedija yra nekomercinis projektas ir projekto vykdytojai pelno iš šio projekto negaus, galės tik padengti šio projekto įgyvendinimo išlaidas.

– Valdžia jau seniai šneka, kad išardys "Leo LT", bet privati "Leo LT" akcininkė "NDX energija" teigia, kad Vyriausybė iki šiol į ją nesikreipė ir nieko nepasiūlė. Ar tai tokia Vyriausybės taktika – viešai kalbėti, bet nesiderėti su privačiu akcininku?

– Vyriausybė siekia visus sprendimus dėl "Leo LT" daryti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybė turi teisę ir pareigą užtikrinti tiek valstybės, tiek viešuosius interesus.

– Kiek teko girdėti, norint pasistatyti asmeniniams tikslams skirtą vėjo arba saulės jėgainę, tenka ne tik daug investuoti, bet ir eiti kryžiaus kelius bandant gauti leidimus, atsijungti nuo Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ar VST. Ar žadate naikinti tuos barjerus?

– RST ir VST nėra tinkamai orientuoti į rinką ir vartotojus.

Ministerija siekia pakeisti jų (RST ir VST – red. past.) poziciją, kad jie dirbtų vartotojams, t. y. supaprastintų ir palengvintų prisijungimą prie tinklų ir atsinaujinančios energijos tiekimą tinklams. Taip pat siekiame ir ruošiame paprastesnę ir geresnę tvarką, kaip panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius: vėjo, hidroenergijos, bioenergijos ir kitus.

Siekiame, kad skatinimas naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius netaptų per didele našta visiems energijos vartotojams per nepamatuotai išaugusius tarifus.

– Atpigo elektra. Giriatės, kad pirmą kartą po 16 metų. Kiek brangs elektra uždarius Ignalinos atominę AE? Ar tai nėra tyla prieš audrą?

– Uždarius Ignalinos AE, prarasime palyginti pigios elektros energijos šaltinį. Koks bus elektros tarifas, didžiąja dalimi priklausys nuo pasaulinių energijos išteklių, tokių kaip dujos ir nafta, kainų.

Nemanau, kad pigesnė elektra iki sausio 1 d. yra blogai. Siekiame, kad ir po sausio 1 d. elektros energijos tarifas būtų pagrįstas ir neleistų užtikrinti perdėto pelno.

– Kodėl elektros kaina skaičiuojama pagal tai, kiek elektros tiekimo bendrovė įvertino savo turtą, o negalioja normalios rinkos dėsniai, kai kaina susideda iš sąnaudų, o ne iš kažkokių kitų reliatyviai nesusijusių aspektų?

– Jau parengta elektros skaičiavimo metodika, pagal kurią ir bus nustatyta taip, kaip jūs siūlote ir kaip turi būti. Žinia, elektros tarifus reguliuoja nepriklausoma Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

– Jūs piktinotės, kai paaiškėjo, kad buvęs "Leo LT" vadovas Gintautas Mažeika gaus 250 tūkst. litų kompensaciją. G.Mažeika tos kompensacijos atsisakė. Dabar atleistas buvęs "Lietuvos energijos" vadovas Darius Masionis, neišdirbęs nė metų, gauna 100 tūkst. litų kompensaciją, o jūs tylite. Kodėl?

– Sutartį su D.Masioniu rengė "Leo LT" teisininkai, o pasirašė vadovas G.Mažeika. Pagal šią sutartį tokia kompensacija jam priklausė. Be abejo, už tokį trumpą laikotarpį išmokėti tokias kompensacijas yra morališkai nepriimtina. Dabar "Leo LT" ir antrinių bendrovių įmonėse galiojančios naujos darbo sutartys yra pakeistos ir tokios kompensacijos nenumatomos.

– Seimo teisininkai tiesiog "sudirbo" Vyriausybės pasiūlytus įstatymų projektus dėl "Leo LT", pateikė 19 esminių pastabų. Jeigu į pastabas nebus atsižvelgta, ar bus užtikrintas teisėtumas tų procesų, kurie bus atliekami su "Leo LT"?

– Įstatymus dėl "Leo LT" deriname atsižvelgdami į visus teisininkų pasiūlymus. Visų pirma siekiame, kad valstybė užtikrintų efektyvų valdymą, ką įpareigoja Konstitucinis Teismas. Dabartinis valstybės ir privataus akcininko akcijų pasidalijimas neužtikrino efektyviausio valdymo. Galutinius sprendimus darysime tada, kai bus priimti pasiūlyti ir galbūt pataisyti įstatymai.

– Paskelbta, kad Energetikos ministerija prašo anksčiau, nei buvo numatyta, darbuotojų skaičių padidinti nuo 47 iki 72 ir leisti disponuoti didesniu darbo užmokesčio fondu. Steigiant ministeriją buvo planuota, kad joje dirbs 47 žmonės, o dabar viskas atvirkščiai. Valdžia mus vėl apgavo?

– Energetikos ministerija nesiekia naujų etatų, tik perima 25 papildomus etatus ir jiems skirtą darbo užmokesčio fondą iš Ūkio ministerijos. Planuojame perimti etatus ir darbo užmokesčio fondą nuo liepos mėnesio, nes nuo liepos darbuotojai iš Ūkio ministerijos atleidžiami ir funkcijos, susijusios su energetika, naikinamos. Siekiame, kad neatsirastų tarpo, per kurį nebūtų darbuotojų, turinčių dirbti energetikos klausimais. Jokių papildomų išlaidų mokesčių mokėtojai neturės, nes tai nėra nauji etatai ar naujos biudžete nenumatytos lėšos.

– Kai degalai brangsta didmeninėje prekyboje, degalinėse jau kitą dieną jie brangūs. Kai pinga – kainos nekrinta, nes jie, mat, turi prisikaupę brangių atsargų. Ką jūs galite padaryti, kad žmonės nebebūtų taip niekingai kvailinami?

– Vienintelis būdas tai pakeisti – rinkoje sukurti konkurenciją. Siekiame, kad "Mažeikių nafta" nebūtų vienintelė naftos produktų didmenininkė.

– Kaip Lietuvoje ketinama plėtoti žaliąją energetiką? Ar per ateinančius trejus metus galime tikėtis, kad bent 30 proc. Lietuvos energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių?

– Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad 2020 m. Lietuva 23 proc. energijos gautų iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu pradedame peržiūrėti ir atnaujinti nacionalinę energetiką, įvertinsime, ar galėtume užsibrėžti didesnius siekius.

– Ministre, girdėjau, kad esate parašiutininkas. Ar dabar, eidamas tokias atsakingas pareigas, dar iššokate iš lėktuvo? Ar daug šuolių esate atlikęs?

– Esu atlikęs daugiau kaip 600 šuolių.