Buvęs Lietuvos finansų ministras, eurokomisaras Algirdas Šemeta teigiamai vertina Kauno perspektyvas naujoje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje.

– Ar Kaunas tinkamai panaudoja iš ES gaunamas lėšas?

– Galima pasidžiaugti, kad Kaunas neblogai panaudoja europines lėšas. Kaune projektams pritraukta beveik 2 mlrd. litų. Tai didelė paspirtis miestui. Be to, šiuo metu neturime problemų dėl projekto lėšų panaudojimo.

– Gal planuojama daugiau miestui naudingų pasiūlymų?

– Viena naujovė ES finansinėje perspektyvoje turėtų būti labai palanki – tai miestų dimensija. Jos esmė, kad šalys narės bus įpareigotos ne mažiau kaip 5 proc. regioninės plėtros lėšų skirti miestams. Dar turės būti apibrėžti kriterijai, kokie miestai galės pretenduoti į šias lėšas. Nekyla abejonių, kad Kaunas bus tarp gaunančiųjų pinigus, nes vienas lėšų skyrimo kriterijų – gyventojų skaičius. Iš pradžių buvo galvojama, kad kriterijaus riba – ne mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų mieste. Tokiu atveju Lietuvoje atsirastų 5 miestai. Vėliau persigalvota ir nutarta įpareigoti ribą nusistatyti pačiai šaliai. Preliminariais skaičiavimais, skiriamos lėšos galėtų sudaryti visiems dalyvaujantiems šalies miestams apie 500 mln. litų. Panaudojimo prioritetus turės nuspręsti pats miestas.

– Į ką, jūsų manymu, labiausiai būtų verta investuoti?

– Kauno meras minėjo, kad rengiasi šiai iniciatyvai. Tai turėtų būti projektai, kurie pagerintų aplinką konkrečioje teritorijoje ar seniūnijose. Principas toks – kompleksiškas kurios nors teritorijos sutvarkymas, apimant ir infrastruktūrą, ir kelius, gatves, apibrėžtoje teritorijoje egzistuojančias įstaigas. Bet tai bus pačios savivaldybės reikalas. Prioritetas – tvari plėtra, kad būtų harmoningai plėtojamos tam tikros teritorijos, kurios vėliau būtų plečiamos.

– Europos Komisijoje daug kalbama apie mokesčių vengimą. Kokių galima tikėtis pokyčių?

– Dabar didžiausias dėmesys skiriamas kovai su mokesčių vengimu ir sukčiavimu. Vadovų taryboje kitas posėdis numatytas šia tema. Tikimės proveržio šioje srityje. Šalys narės dėl mokesčių vengimo netenka trilijono eurų per metus. Sunkiai įsivaizduojama suma. Tai ne tik pajamos į biudžetą. Taip iškraipoma ir pati rinka. Mokesčių mokėtojai atsiduria sunkesnėje padėtyje. Visas viešųjų įstaigų finansavimas griūva ant sąžiningų mokesčių mokėtojų pečių. Dabartinėmis sąlygomis visoje ES formuojasi nepakantumo atmosfera vengiantiesiems mokėti. Daliai priemonių, kurias jau pasiūlėme, buvo pritarta. Kadangi Lietuvoje šešėlinė ekonomika yra didžiulė problema, tai pagerins ir mūsų šalies padėtį, o kartu ir Kauno padėtį.

– Kai kurie Lietuvos ekonomistai kritiškai vertina mokesčių reformą ir ragina mažinti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.

– Komisija, priimdama naują PVM ateities strategiją, iš principo pasisakė prieš lengvatų plėtojimą. Komisijos nuomone, tų socialinių tikslų galima pasiekti skiriant lėšas konkrečiai grupei. PVM yra horizontalus mokestis, o lengvata taikoma ir tiems, kurie gali sumokėti bendrąjį tarifą.

– Tai Europos Komisija pasisako prieš standartinio PVM tarifo sumažinimą?

– Matant Lietuvos finansinę padėtį, kad šaliai toliau teks konsoliduoti viešuosius finansus, priemonės, kurios yra pasiūlytos, sumažins pajamas į biudžetą. Neapmokestinamo dydžio padidinimas ar "Sodros" ribų nustatymas, jeigu joms būtų pritarta, reikštų tam tikrą pajamų sumažėjimą į biudžetą. Dar pridėjus PVM standartinio tarifo sumažinimą, atsirastų labai didelė skylė biudžete. Manyčiau, kad šiuo metu Lietuvai būtų labai sudėtinga tokius sprendimus priimti. Reikėtų ieškoti būdų, kaip kompensuoti pajamų praradimą, o kompensavimas reikštų kažkokių kitų mokesčių įvedimą. O kiekvienas mokestis yra skausmingas.

– Tačiau jūs pristatote naują finansinių sandorių mokestį?

– Finansinių sandorių mokestis šiuo atveju įgyvendina tam tikrą teisingumo principą. Finansinių institucijų paslaugos atleistos nuo PVM mokesčio. Yra apskaičiuota, kad ES dėl to praranda 18 mlrd. eurų. Į finansinių sandorių mokestį galima žiūrėti kaip į kompensaciją, kad nemokamas PVM. Lietuvos atveju pajamos iš finansinių sandorių mokesčio nebūtų labai didelės, nes Lietuvos kapitalo rinka nėra labai išplėtota. Pajamomis iš finansinių sandorių mokesčio nepavyktų kompensuoti standartinio PVM lengvatų.

– Mokesčių surinkimas į biudžetą mažėja. Ką jūs siūlytumėte?

– Lietuva susiduria su didele šešėlinės ekonomikos problema. Trys pagrindinės kryptys – kontrabanda, atlyginimų vokeliuose mokėjimas ir PVM vengimas. Lietuva atkakliai dirba šioje srityje. Ministras pirmininkas minėjo apie didelę operaciją, susijusią su tarptautine naftos produktų kontrabanda. Reikėtų, kad tokių operacijų ir tokių smūgių nusikalstamoms grupuotėms būtų daugiau.

Pateikėme šalims narėms planą, kaip kovoti su mokesčių slėpimu. Tame plane pasiūlytos 35 priemonės. Labai svarbu, kad tas planas būtų įgyvendinamas. Netrukus Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Lietuvos rankose bus galimybė pasiekti konkrečių rezultatų.

– Į Lietuvą plūsta kontrabandinės cigaretės, ir šio srauto nepavyksta nutraukti net sėkmingomis pareigūnų operacijomis.

– Birželio mėnesį turėtume patvirtinti kovos su cigarečių kontrabanda strategiją, kuri baigiama rengti. Numatomos priemonės – pasienių ir muitinės infrastruktūrų stiprinimas ir akcizinių prekių judėjimo nuo pat pagaminimo ir realizavimo kontrolė.

– Vis dėlto kontrabanda į Lietuvą plūsta ne iš ES šalių?

– Neapsiribosime ES valstybėmis. Kreipsimės į kaimynines ir Azijos valstybes.

– Kaip žinoma, daugiausia kontrabandos atkeliauja iš Rusijos ir Baltarusijos. Kaip su šiomis valstybėmis sekasi tartis?

– Kiek žinau, Rusija turės įgyvendinti tam tikrus nuostatus. O su Baltarusija bandome susitarti dėl sutarties strateginės partnerystės muitinio bendradarbiavimo klausimais. Viena sričių – kova su cigarečių kontrabanda. Prieš keletą savaičių sulaukėme teigiamų žinių, tačiau Baltarusijos pozicijos dažnai keičiasi. Yra nelengva susitarti, bet šiuo atveju vienas svarbesnių veiksmų susijęs su pasienio infrastruktūros stiprinimu sienos su Baltarusija dalyje.

Pernai gruodį buvo sustabdytas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekto finansavimas. Kaip manote, ar birželį vyksiančioje Europos Sąjungos donorų konferencijoje pavyks atnaujinti finansavimą?

– Nuo finansavimo sustabdymo buvo padaryta didelė pažanga visose su Ignalinos elektrinės uždarymu susijusiose srityse. Deja, mūsų duomenimis, kol kas vis dar nepavyksta susitarti dėl pagrindinio B1 projekto – atliekų saugojimo. Kaip suprantu, vyksta gana intensyvios derybos ir kol kas rezultato nėra. Todėl šiandien sunku būtų pasakyti, ar donorų konferencija nuspręs atnaujinti (finansavimą – red. past.), ar ne, nes tai priklauso būtent nuo to, kaip pavyks galutinai susitarti dėl atliekų saugojimo.